I 1 [i1]Džiūgaukite, teisieji, VIEŠPATYJE, – dera, kad dorieji jį šlovintų. 2 Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra, skambinkite jam dešimtstyge arfa. 3 Giedokite jam naują giesmę, šmaikščiai lieskite stygas džiugiai šūkaudami. 4 Juk VIEŠPATIES žodis yra tiesus ir visi jo darbai patikimi. 5 Jis myli, kas teisu ir teisinga; ištikimos VIEŠPATIES meilės pilna žemė. II 6 VIEŠPATIES žodžiu buvopadaryti dangūs ir jo burnos alsavimu visos jų galybės.[i2] 7 [i3]Jis sutelkė jūros vandenis tartum į maišą, uždarė gelmes į saugyklas. III 8 Tebijo visa žemė VIEŠPATIES, tegerbia jį visi pasaulio gyventojai. 9 Juk jis tarė, ir pasaulis pasidarė, jis įsakė, ir visa atsirado. 10 VIEŠPATS vėjais paleidžia tautų užmojus, niekais paverčia jų sumanymus. 11 VIEŠPATIES užmojis yra amžinas, jo širdies sumanymai tęsiasi per visas kartas. 12 Laiminga tauta, kurios Dievas yra VIEŠPATS, – ta tauta, kurią jis išsirinko paveldu. IV 13 VIEŠPATS žvelgia iš dangaus, – jis mato visą žmoniją. 14 Iš savo sosto, kur viešpatauja, žvelgia į visus, kas gyvena žemėje, – 15 tas, kuris padarė jų visų širdį ir stebi visus jųjų darbus. V 16 Ne kariuomenės dydis apsaugo karalius, nė galiūnai neišsigelbsti didele jėga. 17 Iš žirgų laukti pergalės – tuščia viltis, kad ir ristūnai, jie negali išgelbėti. 18 Tikrai VIEŠPATS žiūri tų, kurie pagarbiai jo bijo ir jo ištikima meile pasitiki, 19 kad išgelbėtų nuo mirties jų gyvastį ir išlaikytų gyvus bado metu. VI 20 Mūsų viltis VIEŠPATYJE, – jis yra mūsų pagalba ir skydas. 21 Juk jis linksmina mūsų širdį, nes mes pasitikime jo šventuoju vardu. 22 Tebūna su mumis tavo ištikima meilė, VIEŠPATIE, nes mes į tave žvelgiame. | 
