^1 [i1]Dovydo. Poema.

I

Laimingas, kam nusižengimas atleistas,

kuriam nuodėmė dovanota.

² Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,

kurio dvasioje nėra apgaulės.^[i2]

^5 [i3]Tada išpažinau tau savo nuodėmę,

nebeslėpiau savo kaltės.

Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, –

ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.

⁷ Tu esi mano pastogė, –

ištrauki mane iš vargo,

apsupi džiugiais išganymo šūkavimais. {Sela}

¹¹ Būkite linksmi VIEŠPATYJE

ir džiūgaukite, teisieji,

šūkaukite iš džiaugsmo,

visi doros širdies žmonės!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>