1 [i1]Chorvedžiui. Dvydo psalmė I 2 Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos, neleisk man niekados nusivilti! Tu esi teisus, mane gelbėk! 3 Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti! Būk užuovėjos uola – mano tvirtovė, – galinga pilis man gelbėtis! 4 Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, – vesi ir saugosi mane dėl savo vardo. 5 Apsaugok nuo paspęstų man pinklių, nes tu esi mano užuovėja. 6 Tau patikiu savo dvasią,[i2] – tu mane atperki, VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve. 7 Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais, o pasitikiu VIEŠPAČIU. 8 Leisk man džiūgauti ir būti linksmam dėl tavo ištikimos meilės, nes tu pažvelgei į mano kančią – rūpinaisi manimi didžiame varge. 9 Tu neatidavei manęs į nagus priešui, bet išvedei mane į laisvę. II 10 Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku. Nuo skausmo temsta man akys, nyksta ir mano gyvastis, net kaulai. 11 Juk mano gyvenimą skausmas sekina ir mano metus – dejonės, nuo kančios man stinga jėgų. 12 Esu pajuoka visiems savo priešams, pasibjaurėjimą keliu net kaimynams ir klaiką – savo pažįstamiems, – nuo manęs bėga, kas kelyje mane pamato. 13 Esu visų užmirštas, tarsi būčiau miręs, – tapau lyg sukultas indas.[i3] 14 Juk girdžiu daugelį kuždomis šnekant – klaikas iš visų pusių![i4] – Kai jie man rezga pinkles ir kėsinasi atimti gyvastį. 15 Bet aš tavimi pasitikiu, VIEŠPATIE, – sakau: „Tu esi mano Dievas“. 16 Tavo rankoje mano likimas, – gelbėk mane nuo priešų – nuo tų, kurie mane persekioja. 17 Pažvelk į savo tarną gerumu, gelbėk mane savo ištikima meile. 18 Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE, nes aš tavęs šaukiuosi. Tebūna sugėdinti nedorėliai, težengia priblokšti į Šeolą. 19 Tebūna nutildytos melagingos lūpos, įžūliai apie teisius žmones kalbančios su puikybe ir panieka. III 20 Koks nuostabus yra tavo gerumas, sukauptas tiems, kurie tavęs pagarbiai bijo, ir teikiamas tiems, kurie ieško tavo užuovėjos, visiems žmonėms matant! 21 Savo Artumo užuovėjoje juos paslepi nuo žmonių kėslų, apsaugai juos savo pastogėje nuo priekabių liežuvių. 22 Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, nes jis buvo man nuostabiai ištikimas – įtvirtintas miestas. 23 Patirdamas nerimą, maniau: „Esu išvaromas toli nuo tavo Artumo“. Bet tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi tavo pagalbos. 24 Mylėkite VIEŠPATĮ, visi jo ištikimieji! VIEŠPATS saugo ištikimuosius, bet skaudžiai atmoka tam, kuris išpuikusiai elgiasi. 25 Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi, kurie pasitikite VIEŠPAČIU! | 
