3 Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti! Būk užuovėjos uola – mano tvirtovė, – galinga pilis man gelbėtis! 4 Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, – vesi ir saugosi mane dėl savo vardo. 6 Tau patikiu savo dvasią,[i2] – tu mane atperki, VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve. 7 Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais, o pasitikiu VIEŠPAČIU. 8 Leisk man džiūgauti ir būti linksmam dėl tavo ištikimos meilės, nes tu pažvelgei į mano kančią – rūpinaisi manimi didžiame varge. 17 Pažvelk į savo tarną gerumu, gelbėk mane savo ištikima meile. 21 Savo Artumo užuovėjoje juos paslepi nuo žmonių kėslų, apsaugai juos savo pastogėje nuo priekabių liežuvių. |