1 [i1]Psalmė. Giesmė Šventyklos pašventinimo iškilmėms.[i2] Dovydo. A 2 Skelbsiu tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai ir neleidai džiūgauti mano priešams. 3 Šaukiausi tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve, ir tu mane išgydei. 4 VIEŠPATIE, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo, – juk su visais aš buvau pakeliui į Duobę, bet tu sulaikei mane nuo mirties. 5 Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI, jūs – jo ištikimieji, prisiminkite, koks jis šventas, ir jam dėkokite! 6 Jo įniršis tetrunka akimirką, o jo gerumas tęsiasi visą gyvenimą. Ašaros gali lūkuriuoti per naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra. B
I 7 Kai man sekdavosi, sakiau: „Niekad nesvyrinėsiu!“ 8 Savo gerumu, VIEŠPATIE, tu buvai pastatęs mane kaip nenugalimą kalną, bet kai nugręžei savo veidą, drebėjau iš baimės. II 9 Tavęs, VIEŠPATIE, šaukiausi, – savo Dievo pagalbos maldavau: 10 [i3]„Kokia tau nauda iš mano mirties, iš mano žengimo į Duobę? Nejau dulkės šlovins tave ar skelbs tavo ištikimybę? 11 Išgirsk mane, VIEŠPATIE, ir būk man maloningas! VIEŠPATIE, padėk man!“ III 12 Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu, nuvilkai man ašutinę[i4] ir apjuosei mane džiaugsmu, 13 kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę. VIEŠPATIE, tu esi mano Dievas, – tau dėkosiu per amžius! | 
