I

² Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos,

neleisk man niekados nusivilti!

Tu esi teisus, mane gelbėk!

³ Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti!

Būk užuovėjos uola – mano tvirtovė, –

galinga pilis man gelbėtis!

⁴ Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, –

vesi ir saugosi mane dėl savo vardo.

⁵ Apsaugok nuo paspęstų man pinklių,

nes tu esi mano užuovėja.

⁶ Tau patikiu savo dvasią,^[i2] –

tu mane atperki,

VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve.

¹⁵ Bet aš tavimi pasitikiu, VIEŠPATIE, –

sakau: „Tu esi mano Dievas“.

¹⁶ Tavo rankoje mano likimas, –

gelbėk mane nuo priešų – nuo tų,

kurie mane persekioja.

III

²⁰ Koks nuostabus yra tavo gerumas,

sukauptas tiems,

kurie tavęs pagarbiai bijo,

ir teikiamas tiems,

kurie ieško tavo užuovėjos,

visiems žmonėms matant!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>