²{b}  O, mano Dieve, tavimi pasitikiu.

Neleisk man būti sugėdintam,

neleisk mano priešams džiūgauti.

³{g}  Juk nė vienas nenueina niekais,

kas tavimi pasitiki;

nueina niekais neištikimieji – lengvabūdžiai.

⁴{d}  Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE,

mokyk mane savo takų.

⁵{h}  Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane,

nes esi Dievas, mano Gelbėtojas.

{v} Tavimi visados pasitikiu.

⁶{z}  VIEŠPATIE, neužmiršk savo gailestingumo

ir ištikimos meilės, –

jie taip seni kaip laikas.

⁷{h}  Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk, –

savo ištikima meile dėl savo gerumo

atsimink mane, VIEŠPATIE!

II

⁸{t}  Teisus ir geras yra VIEŠPATS,

todėl jis moko klystančius kelio.

⁹{j}  Jis veda kukliuosius teisingu taku

ir moko juos savo kelio.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>