^1 [i1]Dovydo.

I

Paskelbk, kad esu nekaltas, VIEŠPATIE!

Juk aš dorai elgiuosi

ir VIEŠPAČIU nedvejodamas pasitikiu.

² Tirk mane, VIEŠPATIE, ir bandyk, –

išbandyk mano norus ir mintis.

II

³ Juk tavo ištikima meilė man akyse,

tavo ištikimybė mane veda.

⁴ Su nedorais žmonėmis nesusidedu,

su veidmainiais nesimaišau.

⁵ Pikta darančių draugės nekenčiu,

nedorų žmonių vengiu.

⁶ Plaunu rankas^[i2] nekaltumo ženklan

ir einu aplink tavo aukurą, VIEŠPATIE,

⁷ balsu skelbdamas savo padėką

ir apsakydamas visus tavo nuostabius darbus.

⁸ VIEŠPATIE, aš myliu Namus, kuriuose gyveni,

tavo šlovės buveinę.

III

⁹ Nenušluok manęs drauge su nusidėjėliais

nei mano gyvasties su žmogžudžiais.

¹⁰ Jų rankose piktos užmačios,

pilna kyšių jų dešinė.

¹¹ O aš darau, kas dora;

atpirk mane ir pasigailėk manęs.

¹² Mano kojos stovi ant lygios žemės;^[i3]

Sueigose šlovinsiu VIEŠPATĮ.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>