1 [i1]Chorvedžiui. Dovydo psalmė. A
I 2 Dangūs[i2] apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą. 3 Apie tai diena dienai pasakoja[i3] ir naktis nakčiai duoda žinią. 4 Be jokio kalbesio[i4] ir be jokių žodžių, – negirdėti jų balso, – 5 betgi jų žinia skamba visoje žemėje, jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių. II Danguose[i5] jis pastatė palapinę saulei, – 6 lyg nuotaka ji išeina iš po savo jungtuvių užuolaidos ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu. 7 Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį, jos kelias veda prie kito galo, – nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali. B
Viešpaties Mokymas
I 8 [i6]Tobulas yra VIEŠPATIES Mokymas, – atnaujina gyvastį; VIEŠPATIES įsakai yra teisingi, – paprastus žmones daro išmintingus. 9 VIEŠPATIES įstatai yra teisūs, – džiugina širdį; VIEŠPATIES įsakymas yra aiškus, – akims duoda šviesos. 10 Pagarbi Dievo baimė yra tyra, – ištikima amžinai. VIEŠPATIES sprendimai yra tikri ir visiškai teisūs. 11 Brangintini labiau už auksą, – net už rinktinį auksą, – saldesni už medų – už gryniausią korio medų. II 12 Be to, jais tavo tarnas pamokomas, – kas jų laikosi, gauna didelį atlygį. 13 Savo klaidas kas gali pastebėti? Apvalyk mane nuo kalčių, kurių nejaučiu! 14 Apsaugok mane ir nuo tyčinių nuodėmių, – neleisk joms manyje viešpatauti! Tada aš būsiu tobulas ir laisvas nuo sunkaus nusižengimo. 15 Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys, VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau! | 
