|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Psalmynas | Skyrius: |  | 18 |  |
| | Psalmynas | | | | | | Padėkos giesmė | | | | | Ps 18 | A
I 2 Jis tad tarė: „Myliu tave, VIEŠPATIE, mano stiprybe! 3 VIEŠPATIE, mano uola, mano tvirtove, mano gelbėtojau! Mano Dieve, mano uola, kur randu pastogę, mano skyde ir mano išganymo jėga,[i2] mano tvirtove! 4 Šaukiausi VIEŠPATIES, Šlovingojo, ir buvau išgelbėtas nuo visų priešų. II 5 [i3]Mirties virvės mane pančiojo, pražūties srautai mane skandino. 6 Šeolo pančiai mane apraizgė, mirties pinklės mane pasitiko. 7 Skausmą kęsdamas šaukiausi VIEŠPATIES, savo Dievo prašiau pagalbos. Jis išgirdo mano balsą savo Šventykloje,[i4] ir mano pagalbos šauksmas pasiekė jo ausis. | | | | | Išnašos: | | 1 | Ps 18,1-18,51: Ši padėkos psalmė – giesmė – randama ir 2 Samuelio knygoje (žr. 2 Sam 22). Abiejose vietose ji priskiriama Dovydui. Psalmėje ryškios dvi pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje (A), po įžanginio Dievo šlovės posmelio (I), karališkasis psalmininkas aprašo savo pavojų (II), o paskui teofanijos – Dievo apsireiškimo aprašymo – stiliumi vaizduoja Dievo atėjimą jam į pagalbą (III) ir pabaigia Dievo teisingumo pripažinimu (IV). Antroje dalyje Dievas yra šlovinamas už paruošimą mūšiui (I), už pergalėjimą priešų (II), kuriuos jis privertė bėgti (III), ir pavedimą valdyti daugelį tautų (IV). Visa psalmė baigiama dėkingumo pareiškimu (C). | | 2 | Ps 18,3: ... mano išganymo jėga: pažodžiui mano išganymo ragas. Ragas, šiurpą keliantis įtūžusio jaučio ginklas, buvo stiprybės simbolis. Žr. Lk 1,69. | | 3 | Ps 18,5-18,6: Šios eilutės turi perkeltinę prasmę. | | 4 | Ps 18,7: ... savo Šventykloje: savo dangiškojoje buveinėje. | | 5 | Ps 18,8-18,20: Dievo atėjimo – teofanijos – apraše ryšku verčiantys žmogų susimąstyti, būties klausimus keliantys, gamtos reiškiniai: žemės drebėjimas ir perkūnijos audra. Žr. Ts 5,4-6; Ps 29; 97,26; Hab 3. | | 6 | Ps 18,11: Sėdosi ant kerubo ... : kadangi Dievas daro vėjus savo pasiuntiniais, arba angelais (žr. Ps 104,4), poetas kalba apie Dievą, keliaujantį audros debesimis, arba angeliškais kūriniais, vadinamaisiais kerubais. Dievo žemiškąjį sostą ant Sandoros Skrynios panašiai sudarė du sparnuoti kerubai. Žr. Iš 37,7-9. Dievas sėdi abiem atvejais ant kerubų. Mes kalbame apie Dievą žmogiškai, šiapusiškai. Žr. Ps 80,2; 99,1. | | 7 | Ps 18,26-18,27: Dievas elgiasi su žmonėmis taip, kaip žmonės elgiasi su savo artimu. | | 9 | Ps 18,29: ... mano lempą ... tu uždegei: gyvybės ir laimės įvaizdis. Žr. 1 Kar 11,36. | | 10 | Ps 18,34: ... į saugias aukštumas: į saugią vietą kalnuose – gamtos tvirtovę, kurią sunku užpulti. Žr. Ps 61,3; Hab 3,19. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Psalmynas | Skyrius: | | 18 | |
|
|
|
|
