II 7 Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasios ar atsitolinti nuo tavo Artumo? 8 Jei į dangų užžengčiau, tu būtum ten, jei Šeole pasikločiau lovą, tu būtum ten. 9 Jei įgyčiau aušros sparnus[i3] ir įsikurčiau prie tolimųjų jūros ribų,[i4] 10 net ten mane vestų tavo ranka ir tvirtai laikytų tavo dešinė. 11 Jei sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps ir naktis bus man šviesa“, – 12 juk tau pati tamsa nėra tamsi ir naktis šviečia kaip diena. {Tamsa ir šviesa tau yra tas pat.}[i5] |