^1 [i1]Dovydo.

I

Iš visos širdies dėkoju tau, VIEŠPATIE,

angelų^[i2] artume giedu tau šlovės giesmę.

² Puolu kniūbsčia prie tavo šventųjų Namų,

dėkoju tavo šventajam vardui

už tavo gerumą ir ištikimybę,

nes išaukštinai virš visų savo vardą ir pažadą.

³ Kai šaukiausi, manęs išklausei, –

suteikei man drąsos.

II

⁴ Visi žemės karaliai šlovins tave, VIEŠPATIE,

nes išgirdo tavo pažadus.

⁵ Jie giedos apie VIEŠPATIES kelius,

nes didinga yra VIEŠPATIES garbė.

⁶ Juk nors VIEŠPATS yra aukštybėse,

jis rūpinasi kukliaisiais,

o išpuikėliai negali nuo jo pasislėpti.

III

⁷ Nors man tenka bristi per didelį vargą,

tu mane palaikai gyvą.

Tu pakeli ranką prieš mano įtūžusius priešus,

išgelbsti mane tavo dešinė.

⁸ VIEŠPATS man įvykdys savo užmojį.

Tavo ištikima meilė, VIEŠPATIE, amžina, –

neatmesk savo rankų darbo.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>