^1 [i1]Chorvedžiui. Dovydo psalmė.

I

² Gelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo nedorėlių,

apsaugok mane nuo smurtininkų, –

³ jų širdis ne tik rezga piktus kėslus,

bet netgi nuolat kursto vaidus.

^4 [i2]Jų liežuviai kaip nuodingos gyvatės,

o ant jų lūpų angių nuodai. {Sela}

II

⁵ Neleisk man, VIEŠPATIE, patekti į nedorėlių nagus,

apsaugok mane nuo smurtininkų, –

jie surezgė kėslus man pražudyti.

^6 [i3]Įžūlieji paspendė man žabangus su virvėmis,

išskleidė pinkles ant mano tako, –

jie man stato žabangus. {Sela}

⁷ Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu esi mano Dievas!

Išgirsk tad, VIEŠPATIE, mano pagalbos šauksmą“.

⁸ O DIEVE, mano Viešpatie, stiprusis mano Gynėjau,

tu apsaugojai mano galvą mūšio dieną.

III

⁹ Nepatenkink, VIEŠPATIE, nedorėlių norų,

neleisk jiems įvykdyti savo kėslų,

kad jie nebūtų išaukštinti. {Sela}

¹⁰ Tie, kurie yra mane apspitę, kelia galvas, –

ant jų pačių teužgriūva jų grasinimai!

¹¹ Teapiberia VIEŠPATS juos žarijomis!

Tebūna sužerti į duobę, kad niekad nesikeltų!

IV

¹² Tenebūna leista šmeižėjui klestėti krašte,

ūmi nelaimė teužklumpa smurtininką!

¹³ Žinau, kad VIEŠPATS gina vargšo reikalus

ir beturčių teises.

¹⁴ Teisieji tikrai dėkos tavo vardui,

dorieji gyvens tavo Artume.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>