1 [i1]Chorvedžiui. Dovydo psalmė. I VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti. 2 Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju,[i2] – iš tolo supranti mano mintis. 3 Stebi mano žingsnius ir mano poilsį, – pažįsti visus mano kelius. III 13 Juk tu mano širdį sukūrei, užmezgei mane motinos įsčiose. 14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – tai žinau labai gerai. 15 Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse[i6] – |