I 1 [i1]Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums, bet savo vardui duok garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės. 2 Kam gi turėtų tautos klausti: „Kurgi yra tas jų Dievas?“[i2] 3 Mūsų Dievas yra danguje; visa, kas jam patinka, jis daro. II 4 Jų stabai iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis. 15 Būkite palaiminti VIEŠPATIES, dangaus ir žemės Kūrėjo. 16 Dangus yra VIEŠPATIES dangus, bet žemę jis davė žmogui. |