A
I 1 [i1]Myliu VIEŠPATĮ, nes jis girdi, klausosi mano maldavimų balso. 2 Jis girdi mane, – šauksiuosi jo, kol tik būsiu gyvas. 3 [i2]Mirties kilpos apraizgė mane, apėmė mane Šeolo kančios, – buvau graužiamas sielvarto ir nerimo. 4 Tada šaukiausi VIEŠPATIES vardo: „O VIEŠPATIE, maldauju tavęs, gelbėk mano gyvastį!“ II 5 Maloningas VIEŠPATS ir teisus; mūsų Dievas gailestingas. 6 VIEŠPATS gina bejėgius, – kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo. 7 Nusiramink, mano širdie, nes Dievas buvo man geras. 8 Juk jis išgelbėjo mane nuo mirties, nušluostė man ašaras, neleido mano kojoms paslysti. 9 Todėl einu savo keliu VIEŠPATIES Artume gyvųjų šalyje. B 10 Pasitikėjau[i3] net kai skundžiaus: „Esu baisiai kančios prislėgtas!“ – 11 net kai nustėręs sakiau: „Visi žmonės – melagiai!“ 12 Kuo galiu atsilyginti VIEŠPAČIUI už visa, ką jis dosniai yra man davęs? 13 Nešiu vyno atnašą[i4] VIEŠPAČIUI ir šauksiuosi VIEŠPATIES vardo. 14 Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu visos jo tautos sueigoje. 15 Brangi VIEŠPATIES akyse yra jo ištikimųjų mirtis.[i5] 16 O VIEŠPATIE, aš tavo tarnas, – tarnauju tau, kaip tarnavo mano motina. Mano pančius tu atrišai. 17 Atnašausiu tau padėkos auką ir šauksiuosi VIEŠPATIES vardo. 18 Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu visos jo tautos sueigoje – 19 VIEŠPATIES Namų kiemuose, tavo viduryje, Jeruzale! Šlovinkite VIEŠPATĮ! | 
