BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 9

 Pradžios knyga
  
Pr 9

Dievo Sandora su Nojumi

1 Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. 2 Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai – visa, kas juda žemėje, ir visos jūros žuvys. Į jūsų rankas jie yra atiduoti. 3 Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.[i1] 4 Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. 5 Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę[i2] reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių – iš kiekvieno už artimo kraują – reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.

6 Kas išlieja žmogaus kraują,

to asmens kraują taip pat išlies žmogus,

nes pagal savo paveikslą

Dievas sukūrė žmogų.

7 O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės,

daugėkite žemėje ir ją užvaldykite!“

8 Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: 9 „Štai aš sudarau savo sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, 10 su visais gyvūnais, esančiais su jumis, – paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išėjo iš arkos. 11 Aš palaikysiu savo sandorą su jumis: niekad daugiau visi marieji gyvūnai nebus tvano vandenų išnaikinti, niekad daugiau nebus tvano žemei nuniokoti. 12 Ir šis, – Dievas pridėjo, – bus ženklas, kurį aš duodu visiems amžiams, mano sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų. 13 Savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės. 14 Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, 15 aš atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų mariųjų gyvūnų, ir vandenys niekad daugiau netaps tvanu visiems mariesiems sunaikinti. 16 Kai lankas bus debesyje, aš į jį pažvelgsiu ir atsiminsiu sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų – visų žemėje esančių mariųjų“. 17 Dievas pasakė Nojui: „Tai bus ženklas sandoros, kurią sudariau tarp savęs ir visų žemėje esančių mariųjų“.

Nojus ir jo sūnūs

18 [i3] Nojaus sūnūs, išėjusieji iš arkos, buvo Šemas, Hamas ir Jafetas. Hamas buvo Kanaano tėvas. 19 Tie trys buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.

20 Nojus, žemės artojas, buvo pirmasis, kuris įsiveisė vynuogyną. 21 Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas savo palapinėje. 22 Hamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. 23 Tuomet Šemas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant abiejų pečių ir, eidami atbulomis, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė. 24 Kai Nojus išsiblaivė nuo vyno ir sužinojo, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs, 25 jis tarė:

„Tebūna prakeiktas Kanaanas!

Jis bus žemiausias vergas

savo broliams“.

26 [i4] „Ir pridėjo:

Šlovė VIEŠPAČIUI,

Šemo Dievui!

Tebūna Kanaanas jiems vergas! 27 [i5] Tepadaro Dievas vietos Jafetui,

teleidžia jam gyventi Šemo palapinėse,

o Kanaanas tebūna jų vergas“.

28 Po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

29 Iš viso Nojus gyveno devynis šimtus penkiasdešimt metų. Tada jis mirė.

  
Išnašos:
1Pr 9,3: Prieštvaniniai gyvūnai, įskaitant žmogų, vaizduojami vegetarais (žr. Pr 1,29-30). Jie tapo mėsėdžiais tik po Tvano.
2Pr 9,5: ... gyvybę: kadangi gyvūnas nudvesia, o žmogus numiršta, kai netenka savo kraujo, kraujas buvo laikomas gyvybe, užtat šventu dalyku. Nors draudimas valgyti mėsą su krauju joje bemaž sutampa su Mozės įstatymo apeiginiais nuostatais, žydai laikė jį galiojančiu visiems žmonėms, nes buvo duotas Nojui, naujajam žmonijos protėviui. Pirmieji krikščionys kurį laiką jo laikėsi (žr. Apd 15,20.29).
3Pr 9,18-9,27: Šis pasakojimas, regis, yra sudėtas iš ankstesnių šaltinių. Viename Hamas buvo kaltas, o tuo tarpu kitame – Kanaanas. Pasakojimo tikslas buvo pateisinti, kodėl izraeliečiai užėmė Kanaaną ir pavergė kanaaniečius už jų nedoras lytines apeigas religijoje.
4Pr 9,26: Turbūt originale buvo skaitoma: Tebūna Šemas VIEŠPATIES laiminamas ... , nes labiau atitiktų kontekstą.
5Pr 9,27: Hebrajiškajame tekste yra žodžių žaismas: japt – tepadaro ... vietos ir Jepet – Jafetas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 9