BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 20 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 8

 Pradžios knyga
  
Pr 8

1 Tuomet Dievas atsiminė Nojų ir visus žvėris, ir visus galvijus, esančius su juo arkoje. Dievas pasiuntė vėją pūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo. 2 Bedugnės šaltiniai ir dangaus skliauto šliuzų vartai buvo uždaryti, liūtis iš dangaus buvo sulaikyta, 3 ir vandenys pamažu traukėsi nuo žemės. Praslinkus šimtui penkiasdešimčiai dienų, vandenys buvo taip nusekę, 4 kad septintą mėnesį, septynioliktą mėnesio dieną, arka sustojo Ararato kalnuose. 5 O vandenys vis labiau ir labiau seko iki dešimto mėnesio. Dešimtą mėnesį, pirmą mėnesio dieną, pasirodė kalnų viršūnės.

6 [i1] Praslinkus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įtaisęs, 7 ir išleido varną. Jis skraidžiojo šen ir ten, laukdamas, kol žemėje išdžiūvo vandenys. 8 Tuomet Nojus išleido iš arkos balandį pažiūrėti, ar vandenys buvo nusekę nuo žemės veido. 9 O balandis negalėjo rasti vietos sau kojoms pailsėti ir sugrįžo pas jį į arką, nes vandenys dar tebebuvo ant visos žemės veido. Jis ištiesė ranką, paėmė balandį ir įkėlė į savo arką. 10 Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį. 11 Vakaro metu balandis sugrįžo pas jį, ir štai jo snape buvo nuskintas alyvmedžio lapas! Nojus nūn žinojo, kad vandenys žemėje jau buvo nusekę. 12 Tuomet jis palaukė kitas septynias dienas ir vėl išleido balandį. Šį kartą tasai pas jį nebesugrįžo.

13 Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmą mėnesį, pirmojo mėnesio pirmą dieną, vandenys pradėjo sekti žemėje. Nojus nuėmė arkos dangą, apsižvalgė ir pamatė, kad žemės veidas džiūvo. 14 Antrą mėnesį, dvidešimt septintą mėnesio dieną, žemė buvo sausa. 15 Tuomet Dievas tarė Nojui: 16 „Eik iš arkos drauge su savo žmona, savo sūnumis ir savo sūnų žmonomis. 17 Išlaipink kartu su savimi visus su tavimi esančius gyvūnus, visus mariuosius: paukščius, gyvulius ir visus žemės roplius. Teužplūsta jie žemę, tebūna vaisingi ir tesidaugina žemėje“. 18 Išėjo tat Nojus drauge su sūnumis ir savo žmona bei savo sūnų žmonomis. 19 Visi gyvuliai, visi ropliai ir visi paukščiai – visa, kas juda žemėje, išėjo iš arkos šeimomis.

20 Tuomet Nojus pastatė VIEŠPAČIUI aukurą ir, parinkęs iš visų švariųjų gyvulių ir visų švariųjų paukščių, paaukojo ant aukuro deginamąsias aukas. 21 Kai VIEŠPATS užuodė malonų kvapą, VIEŠPATS sau tarė: „Niekad daugiau nebepasmerksiu žemės už žmonių kaltes, nes žmogaus širdies polinkiai yra pikti nuo pat jaunystės.[i2] Niekad daugiau nebenaikinsiu visų gyvūnų, kaip esu padaręs.

22 Ligi tik žemė tvers,

sėja ir pjūtis,

šaltis ir šiluma,

vasara ir žiema,

diena ir naktis nesiliaus“.

  
Išnašos:
1Pr 8,6: Jahvistiniame šaltinio originale, iš kurio šis tekstas paimtas, keturiasdešimt dienų yra paties Tvano trukmė (žr. Pr 7,4.17), tačiau dabartiniame kontekste keturiasdešimt dienų turi ryšį su laikotarpiu po datos, duotos iš Kunigiškojo šaltinio 5-oje eilutėje.
2Pr 8,21:  ... širdies polinkiai ... nuo jaunystės: širdis Šventajame Rašte yra mąstymo ir nuosprendžio vieta ir ištaka. Žmogus, pasak Šventojo Rašto, galvoja ir apsisprendžia širdimi. Jaunystė – žmonijos ir pavienio žmogaus.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 8