BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 10

 Pradžios knyga
  
 Tautų sąrašas
  
Pr 10

1 [i1]Tie yra palikuonys Nojaus sūnų – Šemo, Hamo ir Jafeto: vaikai jiems gimė po tvano.

2 Jafeto palikuonys: Gomeras,[i2] Magogas, Madajis,[i3] Javanas,[i4] Tubalas, Mešechas ir Tyras. 3 Gomero palikuonys: Aškenazas,[i5] Rifatas ir Togarma. 4 Javano palikuonys: Elišas[i6], Taršišas, Kitimai[i7]ir Rodanimai.[i8] 5 Iš jų išsklido salų tautos. {Tie yra Jafeto palikuonys} jų kraštuose, su jų pačių kalba pagal jų šeimas ir tautas.

6 Hamo palikuonys: Kušas,[i9] Egiptas, Putas[i10] ir Kanaanas. 7 Kušo palikuonys: Seba, Havila, Sabta, Raama ir Sabteka. Raamos palikuonys: Šeba ir Dedanas. 8 Kušui[i11] gimė Nimrodas[i12], pirmasis galiūnas žemėje. 9 VIEŠPATIES malone jis buvo galingas medžiotojas, dėl to ir sakoma: „Kaip Nimrodas VIEŠPATIES malone galingas medžiotojas“. 10 Jo karalystės pradžia buvo Babilonas, Erechas ir Akadas – miestai Šinaro[i13] krašte. 11 Iš to krašto jis išėjo į Asiriją, kur pastatė Ninevę, Rehobot-Irą,[i14] Kalahą[i15] 12 bei Reseną tarp Ninevės ir Kalaho. Pastarasis miestas buvo sostinė. 13 Egiptui gimė ludimai, anamimai, lehabimai, naftuhimai, 14 patrusimai,[i16] kasluhimai ir kaftorimai.[i17] Iš pastarųjų kilo filistinai.

15 Kanaanui gimė Sidonas, jo pirmagimis, ir Hetas;[i18] 16 taip pat jebusitai, amoriečiai, girgašitai, 17 hivitai, arkitai, sinitai, 18 arvaditai, zemaritai ir hamatitai. Tada kanaaniečių klanai pasklido. 19 Kanaaniečių žemė driekėsi nuo Sidono Geraro kryptimi iki pat Gazos, o Sodomos, Gomoros, Admos ir Zebojimų kryptimi iki pat Lašos.[i19] 20 Tie yra Hamo palikuonys pagal jų šeimas ir kalbas, pagal jų kraštus ir tautas.

21 Taip pat ir Šemui, visų Ebero vaikų protėviui ir vyresniam Jafeto broliui, gimė vaikų. 22 Šemo palikuonys: Elamas, Ašūras, Arpachsadas, Ludas ir Aramas. 23 Aramo palikuonys: Uzas, Hulas, Geteras ir Mašas. 24 Arpachsadui gimė Šelahas ir Šelahui gimė Eberas. 25 Eberui gimė du sūnūs: pirmojo vardas buvo Pelegas, nes jo dienomis buvo padalyta žemė,[i20] o jo brolio vardas buvo Joktanas. 26 Joktanui gimė Almodadas, Šalefas, Hazarmavetas, Jerahas, 27 Hadoramas, Uzalas, Dikla, 28 Obalas, Abimaelis, Šeba, 29 Ofyras, Havila ir Jobabas. Tie visi buvo Joktano palikuonys. 30 Jų gyvenvietės driekėsi nuo Mešos iki pat Sefaro, iki kalnų krašto rytuose. 31 Tie yra Šemo palikuonys pagal jų šeimas ir kalbas, pagal jų kraštus ir tautas.

32 Šios yra Nojaus sūnų šeimos, pagal jų kilmę ir tautas. Po tvano iš jų tautos pasklido visur žemėje.

  
Išnašos:
1Pr 10,1-10,32: Šis skyrius apima pernelyg išsamų įvairių senovės izraeliečiams žinomų tautų sąrašą. Jo reikšmė yra teologinė, nes pabrėžia bendrą žmonijos ištaką ir vienybę. Ryšiai tarp tautų yra iš dalies kalbinio pobūdžio, iš dalies geografiniai ir iš dalies politiniai, pagal kalbas, kraštus ir tautas (žr. 31-ąją eilutę). Apskritai Jafeto palikuonys yra indoeuropiečių tautos į šiaurę ir į vakarus nuo Mesopotamijos ir Sirijos (2-5 eilutės); Hamo palikuonys – hamitų kalbomis kalbančios šiaurinės Afrikos tautos (6-20 eilutės); Šemo palikuonys – semitų kalbomis kalbančios Mesopotamijos, Sirijos ir Arabijos tautos (21-31 eilutės). Bet yra ir daug išimčių, pavyzdžiui, semitų kalba kalbančios Kanaano tautos laikomos Hamo palikuonimis, nes tuo metu jas valdė hamitiškas Egiptas (6.15-19 eilutės). Šis skyrius yra supintas iš Jahvistinio šaltinio (žr. 8-19.21.24-30 eilutes) ir Kunigiškojo šaltinio (žr. 1-7.20.22-23.31-32). Jahvistinio šaltinio data – maždaug 950 m. prieš Kristų, o Kunigiškojo – VI prieškristinis amžius. Turint tai omenyje, lengva suprasti, kodėl kai kurios Arabijos gentys yra ir Hamo (žr. 7-ąją eilutę), ir Šemo (žr. 26-27 eilutes) tautų šeimose.
2Pr 10,2: Gomeras: mitologinė cimerų tauta, gyvenanti tolimoje miglos ir tamsos karalystėje.
3Pr 10,2: Madajis: medų tauta.
4Pr 10,2: Javanas: graikai.
5Pr 10,3: Aškenazas: skitai.
6Pr 10,4: Elišas: Kipras.
7Pr 10,4: Kitimai: dalis Kipro gyventojų.
8Pr 10,4: Rodanimai: Rodoso salos gyventojai.
9Pr 10,6: Kušas: šventraštinė Etiopija, šiuolaikinė Nubija.
10Pr 10,6: Putas: arba Puntas rytinėje Afrikoje, arba Libija.
11Pr 10,8: Kušas: šiame tekste – kasitų tauta ir karalystė. Žr. Pr 2,10-14 paaiškinimą.
12Pr 10,8: Nimrodas: turbūt Tukulti-Ninurta, asiras Babilonijos nugalėtojas ir garsus miestų statytojas (XIII a. prieš Kristų).
13Pr 10,10: Šinaras: senoji Sumerija pietinėje Mesopotamijoje.
14Pr 10,11: Rehobot-Ir{as}: pažodžiui: miestas su plačiomis gatvėmis turbūt yra Ninevės epitetas, o ne kito miesto vardas. Žr. Jon 3,3.
15Pr 10,11: Kalah{as}: asiriškai Kalhu, Asirijos sostinė IX a. prieš Kristų.
16Pr 10,14: patrusimai: pietinio Egipto gyventojai. Žr. Iz 11,11; Jer 44,1; Ez 29,14;30,14.
17Pr 10,14: Kaftorimai: Kretos gyventojai, nes Kaftoras buvo filistinų kilmės vieta. Žr. Įst 2,23; Am 9,7; Jer 47,4.
18Pr 10,15: Hetas: hetitai. Žr. Pr 23,3 paaiškinimą.
19Pr 10,19: Laša: turbūt Bela. Žr. Pr 14,2.
20Pr 10,25: Hebrajiškajame tekste yra žodžių žaismas: Peleg ir niplega – buvo padalyta.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 10