| Pr 44 | 18 Judas priėjo prie jo ir tarė: „Prašyčiau, mano viešpatie, tebūna leista tavo tarnui kreiptis į tave ir nesupyk ant savo tarno, nes esi lygus faraonui. 19 Mano viešpats[i3] klausė savo tarnų, sakydamas: 'Ar jūs turite tėvą ar brolį?' 20 O mes savo viešpačiui atsakėme: 'Turime tėvą, žilagalvį, ir jauną brolį, jo žilos senatvės vaiką. Tikrasis jo brolis mirė, jis yra likęs vienas iš savo motinos vaikų, užtat tėvas jį labai myli'. 21 Tuomet tu savo tarnams pasakei: 'Atveskite jį pas mane, idant savo akimis galėčiau į jį pasižiūrėti'. 23 Tada tu mums, savo tarnams, pasakei: 'Jei jauniausiasis brolis neateis su jumis, jūs nematysite daugiau mano veido'. 24 Kai mes sugrįžome pas tavo tarną, mūsų tėvą, mes pasakėme jam mūsų viešpaties žodžius. 25 Kai mūsų tėvas liepė: 'Eikite vėl, nupirkite mums truputį maisto', – 26 mes jam atsakėme: 'Mes negalime ten eiti! Tik jeigu mūsų jauniausiasis brolis eis su mumis, mes ten leisimės. Juk mes negalėsime matyti to vyro veido, jei nebus su mumis mūsų jauniausiojo brolio'. 27 Tada tavo tarnas, mano tėvas, mums pasakė: 'Jūs žinote, kad mano žmona pagimdė man du sūnus. 28 Vienas man pradingo, ir aš sakiau: 'Deja, jis buvo žvėrių sudraskytas!' Nuo tada jo iki šiol nebemačiau. 29 Jeigu jūs taip pat ir šį nuo manęs paimtumėte ir jį ištiktų nelaimė, pasiųstumėte mano žilą galvą iš širdgėlos žemyn į Šeolą'. |
