| Pr 43 | 1 [i1]Badas vis labiau slėgė kraštą. 2 Kai jie suvalgė iš Egipto parsineštus grūdus, tėvas jiems tarė: „Nueikite vėl, nupirkite mums šiek tiek maisto“. 3 Bet Judas tėvui atsakė: „Tas vyras griežtai įspėjo mus, sakydamas: 'Nepasirodykite prieš mane be savo brolio!' 4 Jeigu esi pasiruošęs leisti mūsų brolį su mumis, mes nueisime ir nupirksime tau maisto, 5 bet jei neleisi jo, mes neisime, nes tas vyras mums pasakė: 'Nepasirodykite prieš mane be savo brolio!'“ 6 Izraelis klausė: „Kam gi turėjote mane įskaudinti, pasakydami tam vyrui, kad turite dar kitą brolį?“ 7 Jie atsakė: „Tas vyras smulkiai mus klausinėjo apie mus pačius ir mūsų giminę, sakydamas: 'Ar tebėra gyvas jūsų tėvas? Ar turite kitą brolį?' Mes turėjome atsakyti į jo klausimus! Kaip mes galėjome žinoti, kad jis pareikalaus: 'Atveskite čia savo brolį!'?“ 8 Tada Judas ėmė raginti savo tėvą Izraelį: „Leisk berniuką eiti su manimi! Leiskimės į kelionę, idant galėtume išlikti gyvi ir nemirtume iš bado – ir tu, ir mes, ir mūsų mažyliai. 9 Aš pats būsiu laidas už jį. Gali mane laikyti už jį atsakingu. Jei aš neparvesiu jo atgal pas tave ir nepastatysiu tavo akivaizdoje, aš būsiu tau kaltas per visą gyvenimą. 10 Iš tikrųjų, jeigu nebūtume nudelsę, dabar jau būtume dusyk sugrįžę!“ 11 Jų tėvas Izraelis jiems atsakė: „Jei taip turi būti, tada dar va ką padarykite: įsidėkite į savo maišus geriausių krašto vaisių ir nuneškite juos tam vyrui kaip dovaną – truputį balzamo ir truputį medaus, gumos ir sakų, riešutų ir migdolų. 12 Pinigų dvigubai pasiimkite. Neškitės atgal su savimi pinigus, grąžintus jūsų maišuose. Galbūt tai buvo apsirikimas. 13 Pasiimkite taip pat savo brolį ir leiskitės į kelionę pas tą vyrą. 14 Tesuteikia jums Dievas Visagalis to vyro malonę, idant jis sugrąžintų jums aną jūsų brolį, taip pat ir Benjaminą. O aš, jei neteksiu savo vaikų, kentėsiu netektį“. 15 Taigi vyrai pasiėmė tą dovaną, dvigubai pinigų su savimi, pasiėmė ir Benjaminą. Tada leidosi kelionėn į Egiptą ir nuėjo pas Juozapą. 16 Juozapas, pamatęs su jais Benjaminą, savo namų užvaizdui paliepė: „Nuvesk šiuos vyrus į namus, paskersk gyvulį ir prirenk vaišes, nes vidudienį šie vyrai pietaus su manimi“. 17 Užvaizdas padarė, kaip Juozapas jam buvo liepęs, ir vedė vyrus į Juozapo namus. 18 Vedami į Juozapo namus, jie pradėjo nuogąstauti ir galvojo: „Tai dėl pinigų, aną kartą grąžintų mūsų maišuose, mes esame vedami. Tai dingstis mus užpulti, pagrobti kaip vergus ir pasiimti mūsų asilus“. 19 Priėję prie Juozapo namų užvaizdo, prakalbino jį namų tarpduryje. 20 „Jums leidus, mūsų viešpatie, – jie kalbėjo, – mes jau pirma buvome atėję čia maisto pirkti. 21 Kai mes pasiekėme nakties užeigą ir atrišome savo maišus, ten buvo kiekvieno mūsų pinigai maišuose – visi mūsų pinigai! Dabar juos grąžiname savo rankomis. 22 Be to, mes atsinešėme ir daugiau pinigų maistui nusipirkti. Mes nežinome, kas įdėjo anuos pinigus į mūsų maišus“. 23 Jis atsakė: „Būkite ramūs ir nebijokite! Tikriausiai jūsų Dievas ir jūsų tėvo Dievas bus įdėjęs lobį jums į jūsų maišus. O jūsų pinigus aš gavau“. Ir jis atvedė pas juos Simeoną. 24 Tuomet užvaizdas įvedė juos į Juozapo namų vidų. Jis padavė jiems vandens kojoms nusiplauti, o jų asilams parūpino pašaro. 25 O jie, laukdami Juozapo parėjimo vidudienį, išdėliojo dovanas, nes buvo nugirdę, kad čia jie pietaus. 26 Kai Juozapas parėjo namo, jie įteikė jam dovanas, kurias buvo įnešę į vidų, ir nusilenkė jam iki žemės. 27 Pasiteiravęs apie jų sveikatą, jis jų paklausė: „O kaip einasi jūsų žilagalviui tėvui, apie kurį kalbėjote? Ar jis dar gyvas?“ 28 Jie atsakė: „Tavo tarnui, mūsų tėvui, einasi gerai. Jis vis dar gyvas“. Jie nulenkė galvas ir puolė kniūbsčia. 29 Tuomet jis apsižvalgė ir pamatė savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų, ir paklausė: „Ar tai šis yra jūsų mažasis brolis, apie kurį jūs man kalbėjote?“ Ir jis jam tarė: „Tebūna tau malonus Dievas, mano sūnau!“ 30 Tai pasakęs, Juozapas paskubomis išėjo, nes jis buvo susijaudinęs dėl savo brolio iki ašarų. Jis nuėjo į atskirą kambarį ir ten išsiverkė. 31 Tuomet, nusiplovęs veidą, vėl pasirodė ir valdydamasis paliepė: „Paduokite valgius!“ 32 [i2]Ir jam buvo paduodama atskirai, ir jiems buvo paduodama atskirai, ir egiptiečiams, esantiems pas jį, buvo paduodama atskirai, nes egiptiečiai nevalgydavo kartu su hebrajais, kadangi egiptiečiams tai yra pasibjaurėtina. 33 Kai jie buvo pasodinti, jo nurodymu, pirmagimis pagal savo pirmagimystę ir jauniausias pagal savo amžių, vyrai stebėdamiesi žiūrėjo vieni į kitus. 34 Valgis buvo jiems paduodamas nuo jo stalo, bet Benjamino dalis buvo penkis kartus[i3] didesnė negu bet kurio kito. Jie gėrė ir linksminosi su juo. |
