BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 44

 Pradžios knyga
  
 Juozapas dar kartą bando savo brolius
  
Pr 44

1 Tada Juozapas įsakė savo namų užvaizdui: „Pripilk šių vyrų maišus maisto, kiek jie gali panešti, ir įdėk kiekvieno vyro pinigus maišo paviršiuje. 2 Padėk mano taurę, tą sidabrinę taurę, jauniausiojo vyro maišo paviršiuje kartu su jo pinigais už grūdus“. Jis padarė, ką Juozapas jam buvo įsakęs. 3 Vos rytui prašvitus, vyrai su savo asilais buvo išleisti į kelionę. 4 Jie buvo ką tik pajudėję iš miesto ir truputį paėję, kai Juozapas tarė savo užvaizdui: „Tuojau pat vykis tuos vyrus! Kai pasivysi, paklausk jų: 'Kodėl jūs atsilyginote piktu už gera? Kodėl pavogėte mano sidabrinę taurę? 5 Argi ne iš jos mano viešpats geria ir argi ne ją jis paprastai naudoja būrimams?[i1] Taip darydami, jūs nedorai pasielgėte'“.

6 Juos pasivijęs, užvaizdas pakartojo jiems tuos pačius žodžius. 7 Jie jam atsakė: „Kaip gali mūsų viešpats sakyti tokius dalykus? Tavo tarnai taip jokiu būdu nepasielgtų! 8 Štai net pinigus, kuriuos atradome savo maišų paviršiuje, mes atgal atnešėme iš Kanaano krašto! Kam gi mes vogtume sidabrą ar auksą iš tavo viešpaties namų? 9 Jei pas kurį iš tavo tarnų taurė būtų rasta, jis turės mirti, o mes, likusieji, tapsime mūsų viešpaties tarnais“. 10 Jis atsakė: „Nors ir turėtų taip būti, kaip sakote, betgi tik tas, pas kurį ji bus rasta, taps mano vergas, o kiti, likusieji, eisite sau nekalti“. 11 Tuomet kiekvienas skubiai nukėlė savo maišą žemėn ir kiekvienas atrišo savo maišą. 12 Jis ieškojo, pradėdamas nuo vyriausiojo ir baigdamas jauniausiuoju. Taurė buvo atrasta Benjamino maiše. 13 Tai matydami, jie persiplėšė savo drabužius. Kiekvienas vėl pasikrovė savo asilą, ir jie sugrįžo į miestą.

14 Judas ir jo broliai parėjo į Juozapo namus dar jam tebesant namie. Jie sukniubo prieš jį ant žemės. 15 Juozapas jiems tarė: „Ką jūs manėte taip elgdamiesi? Nejau nežinojote, kad žmogus kaip aš imasi būrimo?“ 16 O Judas atsakė: „Ką mums besakyti savo viešpačiui? Ko mes begalime maldauti? Kaip mes begalime įrodyti savo nekaltumą? Pats Dievas atidengė savo tarnų nusikaltimą![i2] Štai tad mes esame mūsų viešpaties vergai – mes ir tas, pas kurį buvo rasta taurė“. 17 Bet Juozapas tarė: „To jokiu būdu nepadarysiu! Tik tas, pas kurį buvo rasta taurė, bus mano vergas. O jūs galite eiti ramybėje pas savo tėvą“.

18 Judas priėjo prie jo ir tarė: „Prašyčiau, mano viešpatie, tebūna leista tavo tarnui kreiptis į tave ir nesupyk ant savo tarno, nes esi lygus faraonui. 19 Mano viešpats[i3] klausė savo tarnų, sakydamas: 'Ar jūs turite tėvą ar brolį?' 20 O mes savo viešpačiui atsakėme: 'Turime tėvą, žilagalvį, ir jauną brolį, jo žilos senatvės vaiką. Tikrasis jo brolis mirė, jis yra likęs vienas iš savo motinos vaikų, užtat tėvas jį labai myli'. 21 Tuomet tu savo tarnams pasakei: 'Atveskite jį pas mane, idant savo akimis galėčiau į jį pasižiūrėti'. 22 Mes savo viešpačiui sakėme: 'Berniukas negali tėvo palikti, nes jeigu tėvą paliktų, jo tėvas numirtų'. 23 Tada tu mums, savo tarnams, pasakei: 'Jei jauniausiasis brolis neateis su jumis, jūs nematysite daugiau mano veido'. 24 Kai mes sugrįžome pas tavo tarną, mūsų tėvą, mes pasakėme jam mūsų viešpaties žodžius. 25 Kai mūsų tėvas liepė: 'Eikite vėl, nupirkite mums truputį maisto', – 26 mes jam atsakėme: 'Mes negalime ten eiti! Tik jeigu mūsų jauniausiasis brolis eis su mumis, mes ten leisimės. Juk mes negalėsime matyti to vyro veido, jei nebus su mumis mūsų jauniausiojo brolio'. 27 Tada tavo tarnas, mano tėvas, mums pasakė: 'Jūs žinote, kad mano žmona pagimdė man du sūnus. 28 Vienas man pradingo, ir aš sakiau: 'Deja, jis buvo žvėrių sudraskytas!' Nuo tada jo iki šiol nebemačiau. 29 Jeigu jūs taip pat ir šį nuo manęs paimtumėte ir jį ištiktų nelaimė, pasiųstumėte mano žilą galvą iš širdgėlos žemyn į Šeolą'. 30 Taigi jei aš grįšiu pas tavo tarną, mano tėvą, ir nebus su mumis mūsų jauniausiojo, – o tėvo gyvastis yra susijusi su sūnaus gyvastimi, – 31 tuomet vos pamatęs, kad nėra jauniausiojo su mumis, jis numirs. Tavo tarnai pasiųstų tavo tarno, mūsų tėvo, žilą galvą su širdgėla žemyn į Šeolą. 32 Juk tavo tarnas tapo laidu savo tėvui už jauniausiąjį, sakydamas: 'Jei aš neparvedu jo atgal pas tave, būsiu kaltas savo tėvui per visą gyvenimą'. 33 Todėl dabar prašyčiau leisti tavo tarnui pasilikti mano viešpaties vergu jauniausiojo vietoje, o jauniausiąjį leisti grįžti su broliais. 34 Juk kaip aš galiu grįžti pas savo tėvą, jei jauniausiojo nėra su manimi? Aš negalėčiau pakelti, matydamas savo tėvo kančią“.

  
Išnašos:
1Pr 44,5: būrimams: ieškoti ženklų pilstant skysčius į taurę ar dubenį buvo įprasta Artimuosiuose Rytuose. Vėliau Izraelyje į būrimus buvo žiūrima įtariai (žr. Kun 19,31). Įkvėptasis autorius nedvejoja priskirti būrimus Juozapui, išmintingiausiam vyrui Egipte. Šis tekstas liudija pasakojimo istoriškumą.
2Pr 44,16: ... nusikaltimą: pastangas nužudyti jauną Juozapą.
3Pr 44,19: Mano viešpats ... tarnai: dažnai kartojami posakiai Judo kalboje rodo karaliaus dvaro etiketą, kai pavaldinys kalbasi su aukštu pareigūnu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 44