| Pr 38 | 1 [i1]Atsitiko, kad maždaug tuo pačiu metu Judas nuo savo brolių pasitraukė ir pasistatė sau palapinę arti kažkokio adulamiečio, vardu Hira. 2 Ten jis pamatė vieno kanaaniečio, vardu Šua, dukterį, ją vedė ir su ja gyveno. 3 Ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų, o jis pavadino jį Eru. 4 Vėl ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų, kurį ji pavadino Onanu. 5 Tada ji dar kartą pagimdė sūnų ir pavadino jį Šela. Ji buvo Chezibe,[i2] kai jį pagimdė. 6 Judas savo pirmagimiui sūnui Erui paėmė žmoną, vardu Tamara. 7 Bet Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras VIEŠPATIES akyse. VIEŠPATS atėmė jam gyvastį. 8 Tuomet Judas tarė Onanui: „Susieik su savo brolio žmona ir, atlikdamas jai svainio pareigą, duok savo broliui palikuonį“[i3]. 9 Bet Onanas, žinodamas, kad palikuonis nebus jam, kada tik susieidavo su brolio žmona, išliedavo savo sėklą ant žemės, nes nenorėjo duoti savo broliui palikuonio. 10 Ką jis darė, buvo nedora VIEŠPATIES akyse. VIEŠPATS ir jam atėmė gyvastį. 11 Tuomet Judas tarė savo marčiai Tamarai: „Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela“ , – nes jis baiminosi, kad ir šis nenumirtų, kaip jo broliai. Tamara tat išėjo ir gyveno savo tėvo namuose. 12 Praslinkus ilgokam laikui, mirė Judo žmona, Šuos duktė. Praėjus Judo gedulo metui, jis drauge su bičiuliu adulamiečiu Hira nukilo į Timną pas savo avių kirpėjus. 13 Kai Tamarai buvo pasakyta: „Tavo uošvis eina į Timną savo avių kirpti“ , – 14 ji nusivilko našlės drabužius, apsigaubė šydu ir atsisėdo prie įėjimo į Enajimus, prie kelio į Timną. Ji matė, kad Šela jau buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo duota jam kaip žmona. 15 Judas, ją pamatęs, palaikė kekše, nes ji buvo užsidengusi veidą. 16 Pasukęs prie jos į pakelę, tarė: „Nagi eikš, noriu su tavimi sueiti“ , – nes jis nežinojo, kad ji yra jo marti. O ji užklausė: „O ką man duosi, kad sueitumei su manimi?“ 17 Jis atsakė: „Ožiuką iš kaimenės atsiųsiu“. Bet ji atsakė: „Turi man palikti užstatą, kol atsiųsi“. 18 Jis tarė: „Kokį užstatą turiu tau palikti?“ Ji atsakė: „Savo antspaudo žiedą,[i4] juostą[i5] ir lazdą, kurią turi rankoje“. Jis juos padavė jai, suėjo su ja, ir ji tapo nuo jo nėščia. 19 Tuomet ji pakilo ir nuėjo sau, nusiėmė savo šydą ir apsivilko savo našlės drabužiais. 20 Kai Judas pasiuntė ožiuką per savo bičiulį adulamietį, norėdamas atsiimti iš tos moters rankų užstatą, negalėjo jos surasti. 21 Jis klausinėjo miesto žmones: „Kurgi yra ta šventovės kekšė,[i6] kuri buvo pakelėje prie Enajimų?“ Bet jie atsakė: „Ten niekad nebuvo kekšės“. 22 Jis tat sugrįžo pas Judą ir pranešė: „Jos neradau. Be to, vietos žmonės sako, kad ten niekad nebuvo kekšės“. 23 Judas atsakė: „Tepasilaiko ji juos sau, kitaip žmonės ims iš mūsų juoktis. Juk pats gi matai, aš siunčiau šį ožiuką, o tu negalėjai jos surasti“. 24 Maždaug po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: „Tavo marti Tamara pasielgė kaip kekšė. Be to, per savo kekšystę ji tapo nėščia“. – „Išveskite ją, – šaukė Judas, – tebūna ji sudeginta!“ 25 Kai ją vedė laukan, ji pasiuntė šią žinią savo uošviui: „Aš esu nėščia nuo vyro, kuriam priklauso šie daiktai. Prašom patikrinti, – ji pridėjo, – kieno yra šie daiktai – antspaudo žiedas, juosta ir lazda“. 26 Judas juos atpažino ir tarė: „Ji teisesnė negu aš, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai“. Daugiau jis su ja nebesuėjo. 27 Atėjus jos gimdymo metui, pasirodė, kad jos įsčiose buvo dvynukai! 28 Jai gimdant, vienas kūdikis iškišo rankutę. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankutės raudoną siūlą, sakydama: „Šis išėjo pirmasis“. 29 Bet kaip tik tuo metu jis atitraukė savo rankutę ir išėjo jo brolis. Pribuvėja ištarė: „Kokią spragą sau pasidarei!“ Todėl jis buvo pavadintas Perezu[i7]. 30 Paskui išėjo jo brolis su raudonu siūlu ant rankutės. Jis buvo pavadintas Zerahu.[i8] |
