BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 37

 Pradžios knyga
  
 JUOZAPAS
  
Pr 37

Juozapas ir jo broliai

1 Bet Jokūbas įsikūrė krašte, kuriame jo tėvas buvo gyvenęs kaip ateivis – Kanaano krašte. 2 Šitoks yra pasakojimas apie Jokūbo šeimą.

Juozapas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais avių kaimenę, padėjo savo tėvo žmonų, Bilhos ir Zilpos, sūnums. Jis tėvui papasakojo apie jų blogus darbus. 3 Izraelis mylėjo Juozapą labiau negu bet kurį kitą savo vaikų, nes jis buvo jam gimęs senatvėje. Jis buvo jam pasiūdinęs puošnų apdarą su rankovėmis. 4 Broliai, matydami, kad jų tėvas myli jį labiau už kitus jo brolius, jo taip nekentė, kad vengdavo net pasisveikinti.

5 Kartą Juozapas susapnavo sapną, kurį papasakojo savo broliams. Jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6 „Prašyčiau paklausyti sapno, kurį sapnavau! – sakė jis jiems: – 7 „Žiūriu, mes rišame lauke pėdus. Staiga mano pėdas atsistojo ir stovėjo, tuomet jūsų pėdai susirinko aplink jį ir mano pėdui žemai nusilenkė!“ 8 Jo broliai atsakė: „Bene tu ketini tapti mūsų karaliumi? Bene iš tikrųjų tu ketini mus valdyti?“ Dėl kalbų apie savo sapnus jie ėmė jo dar labiau nekęsti.

9 Jis sapnavo dar kitą sapną. Ir jį papasakojo savo broliams, tardamas: „Tikėkite manimi, aš sapnavau dar kitą sapną: saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių man lenkėsi!“ 10 Betgi kai jis papasakojo jį savo tėvui ir broliams, tėvas jį apibarė. „Ką gi reiškia tas tavo sapnas? Ką susapnavai? Negi mes turėsime ateiti – aš pats, tavo motina ir tavo broliai – ir nusilenkti tau lig žemės?“ 11 Broliai jam pavydėjo, bet ir tėvas šio įvykio negalėjo užmiršti.

Broliai parduoda Juozapą

12 Kartą, kai jo broliai buvo nuvarę savo tėvo kaimenę ganytis prie Šechemo, 13 Izraelis tarė Juozapui: „Tavo broliai, tu žinai, gano prie Šechemo. Pasiruošk, siųsiu tave pas juos“. – „Pasiruošęs!“ – jam atsakė. 14 Izraelis tada jam paliepė: „Nueik ir sužinok, kaip sekasi tavo broliams, kaip einasi su kaimene, ir parnešk man žinių“. Taip jį išsiuntė iš Hebrono slėnio.

Kai Juozapas pasiekė Šechemą, 15 jį sutiko vienas vyras beklajojantį po laukus. „Ko ieškai?“ – paklausė jo tas vyras. 16 „Savo brolių ieškau, – jis atsakė, – ar negalėtum man pasakyti, kur jie gano kaimenę“. 17 Vyras atsakė: „Jie iš čia pajudėjo. Girdėjau iš tikro juos sakant: 'Eikime į Dotaną'“. Juozapas tat pasekė savo brolius ir atrado juos Dotane. 18 O šie pastebėjo jį iš toli ir pirma, negu jis prie jų priartėjo, jie ėmė tartis jį nužudyti. 19 Vieni kitiems jie sakė: „Va ateina tas svajotojas! 20 Eime, užmuškime jį ir įmeskime į kurią nors duobę. Sakysime, kad plėšrus žvėris jį sudraskė. Tuomet pamatysime, kas iš jo sapnų išeis“. 21 [i1]Bet Reubenas, tai išgirdęs, stengėsi jį išgelbėti iš jų rankų ir sakė: „Neatimkime jam gyvybės“. 22 Reubenas jiems kalbėjo: „Neišliekite kraujo! Įmeskite jį va į aną duobę dykumoje, bet patys rankos prieš jį nepakelkite!“ Jis norėjo jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui. 23 Taigi kai Juozapas atėjo pas brolius, jie atėmė jo apdarą – puošnųjį apdarą su rankovėmis, kuriuo buvo apsivilkęs, 24 o jį patį įmetė į vandens duobę. Duobė buvo tuščia, vandens joje nebuvo.

25 Jie susėdo valgyti. Žvalgydamies pamatė išmaeliečių karavaną, ateinantį iš Gileado, su guma, balzamu ir sakais apkrautais kupranugariais, ir keliaujantį į Egiptą. 26 Tuomet Judas tarė savo broliams: „Kokia mums nauda, jei nužudome savo brolį ir nuslepiame jo kraują? 27 Eime, verčiau parduokime jį išmaeliečiams. Nekelkime rankos prieš jį, nes jis juk yra mūsų brolis, mūsų pačių kūnas!“ Broliai jo paklausė. 28 Kai keletas midjaniečių pirklių ėjo pro šalį, jie ištraukė Juozapą, iškeldami jį iš duobės, ir pardavė jį išmaeliečiams už dvidešimt sidabrinių. O tie nusivedė Juozapą į Egiptą.

29 Kai Reubenas, vėl atėjęs prie duobės, pamatė, kad Juozapo duobėje jau nebėra, persiplėšė savo drabužius. 30 Jis sugrįžo pas savo brolius, sakydamas: „Berniukas dingo! Ką dabar man daryti?“ 31 Tuomet jie paėmė Juozapo puošnųjį apdarą, papjovė ožiuką ir pamirkė tą apdarą jo kraujyje. 32 Puošnųjį, ilgomis rankovėmis apdarą nunešdino tėvui, sakydami: „Mes jį radome. Prašom pasižiūrėti, ar tai yra tavo sūnaus apdaras, ar ne“. 33 Tėvas pažino ir tarė: „Mano sūnaus apdaras! Plėšrus žvėris jį surijo! Tikrai Juozapas buvo žvėries sudraskytas!“ 34 Tuomet Jokūbas persiplėšė savo drabužius, apsijuosė ašutine ir raudojo savo sūnaus daug dienų. 35 Visi jo sūnūs ir dukterys stengėsi jį paguosti, bet jis atsisakė būti paguostas ir sakė: „Ne! Aš liūdėdamas žengsiu į Šeolą[i2] pas savo sūnų“. Taip tėvas jį apraudojo. 36 Tuo tarpu midjaniečiai buvo jį pardavę Egipte Potifarui,[i3] vienam faraono pareigūnui, sargybos viršininkui.

  
Išnašos:
1Pr 37,21-37,36: Šis skyrius yra iš Jahvistinio šaltinio, išskyrus 21-24 ir 28b-36 eilutes, kurios priklauso Elohistiniam šaltiniui. Pastarajame Reubenas stengiasi išgelbėti Juozapą, – midjaniečiai jį pasiima be Reubeno žinios. Tuo tarpu Jahvistiniame šaltinyje Judas išgelbsti Juozapą, parduodamas jį Išmaelio žmonėms. Nors šie du pasakojimai ir skiriasi kai kuriomis detalėmis, abu sutinka, kad Juozapas buvo brolių parduotas iš pavydo ir pateko į Egiptą kaip vergas.
2Pr 37,35: : Požemis, arba mirusiųjų buveinė. Buvo tikima, kad į Šeolą nužengia mirusiojo šešėlis (žr. 2 Sam 13,23; Ps 115,17). Kadangi šis pomirtinio gyvenimo buvimas buvo nykus, Jokūbo ėjimas pas sūnų į Šeolą nebuvo jokia paguoda.
3Pr 37,36: Potifar{as} Pr 41,45 ir 46,20 tekstai mini egiptiečių kunigą, vardu Potiferas. Atrodo, kad abu vardai priklauso tam pačiam asmeniui, kurį vienas šaltinis laiko sargybos viršininku, o kitas kunigu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 37