9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan-Aramo, ir jį palaimino. 10 Dievas jam tarė: „Tavo vardas yra Jokūbas. Nebūsi daugiau vadinamas Jokūbu, nes tik Izraelis bus tavo vardas“. Taip jis pavadino jį Izraeliu. 11 Dievas jam tarė: „Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir daugėk! Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs, ir karaliai kils iš tavęs. 12 Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui, dabar tau duodu. Ir tavo būsimiems palikuonims aš duosiu šį kraštą“. 13 Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur jis buvo su juo kalbėjęs. 15 Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Bet-Eliu. Jokūbo sūnūs 22 Izraeliui gyvenant tame krašte, Reubenas nuėjo ir gulėjo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo. Jokūbo sūnų buvo dvylika. 23 Leos sūnūs: Reubenas – Jokūbo pirmagimis, Simeonas, Levis, Judas, Issacharas ir Zebulunas. 24 Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas[i5]. 25 Bilhos, Rachelės tarnaitės, sūnūs: Danas ir Naftalis. 26 Zilpos, Leos tarnaitės, sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šie buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan-Arame. Izaoko mirtis 27 Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat-Arbos, tai yra prie Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai. 28 Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimties metų, 29 kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo suvienytas su savo gimine. Jo sūnūs – Esavas ir Jokūbas jį palaidojo. | 
