| Pr 34 | Dinos išprievartavimas 1 [i1]Leos duktė Dina, kurią ji buvo pagimdžiusi Jokūbui, nuėjo aplankyti kai kurių krašto moterų. 2 Šechemas, šalies vado hivito [i2]Hamoro sūnus, ją pamatė, pasigrobė ir privertė jėga su juo gulėti. 3 Jis lipte prilipo prie Jokūbo dukters Dinos, įsimylėjo mergaitę ir stengėsi laimėti jos širdį. 4 Šechemas prašė ir savo tėvo Hamoro: „Gauk tą mergaitę man žmona“. 5 Jokūbas išgirdo, kad Šechemas išniekino jo dukterį Diną. Betgi jo sūnūs buvo laukuose su galvijais, todėl jis tylėjo, kol jie sugrįžo. 6 Šechemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą pasikalbėti 7 kaip tik tuo metu, kai jo sūnūs parėjo iš laukų. Išgirdę, kas buvo atsitikę, vyrai buvo pritrenkti ir degė pykčiu, nes Šechemas, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, buvo padaręs gėdą Izraeliui. Tokio dalyko pakęsti negalima! 8 O Hamoras kalbėjo su jais, sakydamas: „Mano sūnus Šechemas visa širdimi trokšta jūsų dukters. Duokite ją jam žmona. 9 Giminiuokitės su mumis: duokite mums savo dukteris, imkite mūsų dukteris sau! 10 Tarp mūsų įsikursite, ir kraštas bus jums atviras: gyvenkite, laisvai kilnokitės, įsigykite jame nuosavybę“. 11 Tada pats Šechemas jos tėvui ir jos broliams sakė: „Leiskite man rasti malonę jūsų akyse! Aš mokėsiu, ko tik iš manęs pareikalausite. 12 Reikalaukite iš manęs vedybų kraičio ir dovanų, kokių tik norite, mokėsiu, ko tik iš manęs reikalausite. Tik duokite man mergaitę žmona“. Jokūbo sūnų kerštas 13 Jokūbo sūnūs atsakė Šechemui ir jo tėvui, kalbėdami klastingai, nes jis buvo išniekinęs jų seserį Diną. 14 Jie tat jiems sakė: „Mes tokio dalyko negalime daryti, duoti savo seserį neapipjaustytam vyrui, nes tai užtrauktų mums gėdą. 15 Tik tuomet mes sutiksime su tavimi, jei jūs, apipjaustydami visus savo vyriškius, tapsite kaip mes. 16 Tada mes duosime jums savo dukteris ir mes imsime sau jūsų dukteris, kursimės tarp jūsų ir tapsime viena tauta. 17 Bet jeigu jūs mūsų nepaklausysite ir nebūsite apipjaustyti, tuomet mes pasiimsime savo dukterį ir eisime sau“. 18 Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Šechemui. 19 Jaunuolis nedelsė tai padaryti, nes jis žavėjosi Jokūbo dukterimi. Be to, jis buvo labiau gerbiamas negu bet kas kitas savo tėvo namuose. 20 Taigi Hamoras ir jo sūnus Šechemas nuėjo į miesto vartus ir kalbėjo savo miesto vyrams, sakydami: 21 „Tie žmonės yra mums draugiški. Tesikuria jie krašte ir tesikilnoja jame laisvai, nes krašte jiems yra apsčiai vietos. Galėsime imti jų dukteris į žmonas ir duoti jiems savo dukteris. 22 Bet jie sutiks gyventi tarp mūsų ir tapti viena tauta tik su šia sąlyga: visi mūsų vyriškiai turi būti apipjaustyti, kaip ir jie kad yra apipjaustyti. 23 Argi tuomet nepriklausys mums jų galvijai ir nuosavybė, – visi jų gyvuliai? Tik sutikime su jais, ir jie gyvens su mumis“. 24 Visi stiprūs miesto vyrai[i3] sutiko su Hamoru ir jo sūnumi Šechemu, visi vyriškiai buvo apipjaustyti – visi stiprūs miesto vyrai. 25 Trečią dieną, kai jie dar kentėjo skausmus, du Jokūbo sūnūs – Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmę kalavijus, nelauktai užpuolė miestą ir išžudė visus vyriškius. 26 Ir Hamorą bei jo sūnų Šechemą nudūrė kalaviju, atsiėmė Diną iš Šechemo namų ir išėjo. 27 Tuomet kiti Jokūbo sūnūs, aptikę nužudytuosius, apiplėšė miestą už tai, kad jų sesuo buvo išniekinta. 28 Jie pasiėmė jų avių kaimenes ir galvijų bandas, jų asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose. 29 Visą jų turtą, visus jų vaikus ir jų žmonas, – visa, kas tik buvo namuose, jie pasiėmė kaip belaisvius ir grobį. 30 Tada Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: „Užkrovėte man bėdą, padarydami mane bjaurų krašto gyventojams – kanaaniečiams ir perizitams. Skaičiumi mano vyrų yra tik keletas. Jei jie susibūrę užpuls mane, aš būsiu sunaikintas – aš ir mano šeima“. 31 Bet jie atsakė: „Argi su mūsų seserimi turėtų būti elgiamasi kaip su kekše?“ |
