BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 19 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 35

 Pradžios knyga
  
Pr 35

Jokūbas sugrįžta į Bet-Elį

1 Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Bet-Elį ir ten apsistok. Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Esavo“. 2 Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems esantiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų,[i1] kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais. 3 Tuomet ateikite, kilsime į Bet-Elį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau“. 4 Jie tada atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos turėjo, ir iš ausų auskarus.[i2] Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Šechemo.

5 Kai jie vėl leidosi kelionėn, baisus klaikas iš Dievo taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų. 6 Taigi Jokūbas atkeliavo į Luzą, tai yra Bet–Elį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo esantieji žmonės. 7 Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El-Bet- Eliu, nes ten jam, bėgančiam nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas.

8 Debora, Rebekos žindyvė, numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Bet-Elio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu.

9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan-Aramo, ir jį palaimino. 10 Dievas jam tarė:

„Tavo vardas yra Jokūbas.

Nebūsi daugiau vadinamas Jokūbu,

nes tik Izraelis bus tavo vardas“.

Taip jis pavadino jį Izraeliu. 11 Dievas jam tarė:

„Aš esu Dievas Visagalis.

Būk vaisingas ir daugėk!

Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs,

ir karaliai kils iš tavęs.

12 Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui,

dabar tau duodu.

Ir tavo būsimiems palikuonims

aš duosiu šį kraštą“.

13 Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur jis buvo su juo kalbėjęs. 14 Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo geriamąją auką ir apliejo jį aliejumi. 15 Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Bet-Eliu.

Rachelė miršta gimdydama

16 Tada jie iškeliavo iš Bet-Elio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus. 17 Kai jos gimdymo skausmai buvo nebepakeliami, pribuvėja jai tarė: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“. 18 Su savo paskutiniu atsikvėpimu, – nes ji merdėjo, – ji pavadino jį Ben-Oniu. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu[i3]. 19 Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą – tai yra Betliejų[i4]. 20 Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai yra Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos. 21 Izraelis keliavo toliau ir pasistatė savo palapinę už Migdal-Edero.

Jokūbo sūnūs

22 Izraeliui gyvenant tame krašte, Reubenas nuėjo ir gulėjo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo.

Jokūbo sūnų buvo dvylika. 23 Leos sūnūs: Reubenas – Jokūbo pirmagimis, Simeonas, Levis, Judas, Issacharas ir Zebulunas. 24 Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas[i5]. 25 Bilhos, Rachelės tarnaitės, sūnūs: Danas ir Naftalis. 26 Zilpos, Leos tarnaitės, sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šie buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan-Arame.

Izaoko mirtis

27 Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat-Arbos, tai yra prie Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai. 28 Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimties metų, 29 kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo suvienytas su savo gimine. Jo sūnūs – Esavas ir Jokūbas jį palaidojo.

  
Išnašos:
1Pr 35,2: ... svetimų dievų: pagonių stabų ir terafimų – šeimos stabų, atsineštų iš Mesopotamijos. Žr. Pr 31,19.
2Pr 35,4: Auskarai dažnai nešiojami kaip amuletai ir turėjo ryšį su pagonių magija.
3Pr 35,18: Ben-Oni{u}: t. y. Skausmo sūnumi; Benjaminas, hebrajiškai Ben-Jamin, reiškia Dešinės {rankos} sūnų. Šį vardą galima dvejopai paaiškinti: sūnus, kuris yra tėvo pagalba ir paspirtis; pietietis, t. y. pietinės izraeliečių giminės protėvis. Hebrajų kalba pietūs yra po dešine ranka; Benjamino giminės žemė buvo į pietus nuo kitų Rachelės sūnų giminių žemės.
4Pr 35,19: Betliejus: hebrajiškai Bet-Lehem (Duonos namai). Šiame tekste Betliejus yra intarpas iš vėlesnio šaltinio, kuris tapatino Rachelės mirties vietą su Betliejumi, vadinamu Efrata (žr. Joz 15,59; Rut 4,11; Mch 5,1). Iš tikrųjų Rachelės kapas yra prie Ramos (žr. Jer 31,15), keletas kilometrų į šiaurę nuo Jeruzalės, Benjamino giminės žemėje.
5Pr 35,24-35,26: Benjaminas laikomas gimusiu Padan-Arame, nes visi Jokūbo sūnūs laikomi vienu vienetu. Be to, 23-29 eilutės yra paimtos iš Kunigiškojo šaltinio ir skiriasi nuo 16-20 eilučių, paimtų iš Elohistinio šaltinio.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 35