Jokūbas sugrįžta į Bet-Elį 1 Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Bet-Elį ir ten apsistok. Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Esavo“. 2 Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems esantiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų,[i1] kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais. 3 Tuomet ateikite, kilsime į Bet-Elį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau“. 4 Jie tada atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos turėjo, ir iš ausų auskarus.[i2] Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Šechemo. 5 Kai jie vėl leidosi kelionėn, baisus klaikas iš Dievo taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų. 6 Taigi Jokūbas atkeliavo į Luzą, tai yra Bet–Elį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo esantieji žmonės. 7 Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El-Bet- Eliu, nes ten jam, bėgančiam nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas. 8 Debora, Rebekos žindyvė, numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Bet-Elio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu. 9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan-Aramo, ir jį palaimino. 10 Dievas jam tarė: „Tavo vardas yra Jokūbas. Nebūsi daugiau vadinamas Jokūbu, nes tik Izraelis bus tavo vardas“. Taip jis pavadino jį Izraeliu. 11 Dievas jam tarė: „Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir daugėk! Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs, ir karaliai kils iš tavęs. 12 Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui, dabar tau duodu. Ir tavo būsimiems palikuonims aš duosiu šį kraštą“. 13 Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur jis buvo su juo kalbėjęs. 14 Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo geriamąją auką ir apliejo jį aliejumi. 15 Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Bet-Eliu. Rachelė miršta gimdydama 16 Tada jie iškeliavo iš Bet-Elio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus. 17 Kai jos gimdymo skausmai buvo nebepakeliami, pribuvėja jai tarė: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“. 18 Su savo paskutiniu atsikvėpimu, – nes ji merdėjo, – ji pavadino jį Ben-Oniu. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu[i3]. 19 Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą – tai yra Betliejų[i4]. 20 Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai yra Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos. 21 Izraelis keliavo toliau ir pasistatė savo palapinę už Migdal-Edero. Jokūbo sūnūs 22 Izraeliui gyvenant tame krašte, Reubenas nuėjo ir gulėjo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo. Jokūbo sūnų buvo dvylika. 23 Leos sūnūs: Reubenas – Jokūbo pirmagimis, Simeonas, Levis, Judas, Issacharas ir Zebulunas. 24 Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas[i5]. 25 Bilhos, Rachelės tarnaitės, sūnūs: Danas ir Naftalis. 26 Zilpos, Leos tarnaitės, sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šie buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan-Arame. Izaoko mirtis 27 Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat-Arbos, tai yra prie Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai. 28 Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimties metų, 29 kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo suvienytas su savo gimine. Jo sūnūs – Esavas ir Jokūbas jį palaidojo. | 
