BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 30

 Pradžios knyga
  
Pr 30

1 Rachelė, matydama, kad nepagimdė Jokūbui vaikų, pavydėjo savo seseriai ir sakė Jokūbui: „Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!“ 2 Įpykęs Jokūbas jai atkirto: „Argi aš galiu būti Dievas, kuris nedavė tau įsčių vaisiaus?“ 3 O ji atsakė: „Štai turiu tarnaitę Bilhą. Sueik su ja, idant ji pagimdytų ant mano kelių[i1] ir aš per ją turėčiau vaikų!“ 4 Taigi ji davė jam savo tarnaitę Bilhą kaip žmoną,[i2] ir Jokūbas suėjo su ja. 5 Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų. 6 O Rachelė sakė: „Dievas mane apgynė, iš tikrųjų išgirdo mano balsą ir davė man sūnų“. Todėl ji pavadino jį Danu.[i3] 7 Bilha, Rachelės tarnaitė, vėl pradėjo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų. 8 Tuomet Rachelė ištarė: „Ėjau grumtis su savo seserimi lemtingose varžybose ir nugalėjau!“ Užtat ji pavadino jį Naftaliu.[i4]

9 Lea, pamačiusi, kad ji nebegali gimdyti, paėmė savo tarnaitę Zilpą ir davė ją Jokūbui kaip žmoną. 10 Tuomet Leos tarnaitė Zilpa pagimdė Jokūbui sūnų. 11 Lea sakė: „Kokia sėkmė!“ – ir pavadino jį Gadu.[i5] 12 Leos tarnaitė Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų. 13 Lea pasakė: „Kokia aš laiminga! Juk visos moterys vadins mane laiminga!“ – ir pavadino jį Ašeru.[i6]

14 Vieną dieną kviečiapjūtės metu Reubenas, būdamas laukuose, aptiko mandragorų[i7] ir parnešė juos namo savo motinai Leai. Rachelė tarė Leai: „Prašyčiau man duoti truputį tavo sūnaus mandragorų“. 15 Lea jai atšovė: „Nejau negana tau, kad atėmei mano vyrą? Argi norėtum atimti ir mano sūnaus mandragorus?“ Rachelė atsakė: „Teguli jis šią naktį su tavimi už tavo sūnaus mandragorus“. 16 Taigi vakare, Jokūbui grįžtant iš laukų, Lea išėjo jo pasitikti ir jam paskelbė: „Tu turi pas mane ateiti, nes aš nusamdžiau tave už sūnaus mandragorus“. Jis tat gulėjo tą naktį su ja. 17 Dievas išklausė Leos, ji pastojo ir pagimdė Jokūbui penktą sūnų. 18 O Lea sakė: „Dievas man atlygino už tai, kad daviau savo vyrui tarnaitę“ , – todėl ir pavadino jį Issacharu.[i8] 19 Kai Lea vėl tapo nėščia ir pagimdė Jokūbui šeštą sūnų, 20 ji sakė: „Dievas man davė rinktinę dovaną. Šį kartą mano vyras atneš man dovanų, nes jam pagimdžiau šešis sūnus“. Ir pavadino jį Zebulunu.[i9] 21 Paskui ji pagimdė dukterį ir pavadino ją Dina.

22 Nūn Dievas atsiminė Rachelę, išklausė jos ir atvėrė jos įsčias. 23 Ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų, tardama: „Dievas nuėmė nuo manęs gėdą!“ 24 Ir ji pavadino jį Juozapu,[i10] sakydama: „Teprideda man Dievas dar kitą sūnų!“

Jokūbo susitarimas su Labanu

25 Kai Rachelė pagimdė Juozapą, Jokūbas kreipėsi į Labaną: „Išleisk mane eiti namo, grįžti į savo kraštą. 26 Atiduok man mano žmonas bei vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man išvykti. Juk žinai, kiek savo darbu tau pasitarnavau“. 27 Labanas betgi jam tarė: „O, kad aš rasčiau malonės tavo akyse! Per būrimą sužinojau, kad VIEŠPATS laimino mane dėl tavęs. 28 Todėl, – jis tęsė, – nustatyk kokią tik nori algą iš manęs, aš mokėsiu“. 29 O Jokūbas jam atsakė: „Tu pats žinai, kaip aš tau tarnavau ir kaip ėjosi tavo gyvuliams mano globoje. 30 Juk tas truputis, kurį prieš man ateinant turėjai, apsčiai padaugėjo, nes VIEŠPATS laimino tave per viską, ką tik aš dariau. O dabar kada aš begalėsiu aprūpinti ir savo paties namus?“ 31 {Labanas} klausė: „Ką gi turiu tau mokėti?“ Jokūbas atsakė: „Nieko man nemokėk! Jei man padarysi štai ką, aš vėl ganysiu ir rūpinsiuosi tavo kaimene. 32 Apeik šiandien visą savo kaimenę, atskirk iš jos visas taškuotas bei margas avis, visus tamsios spalvos ėriukus[i11] ir margas bei taškuotas ožkas. Tokia bus mano alga. 33 O vėliau, kai ateisi pats patikrinti mano algos, tepaliudija tau mano sąžiningumas už mane: jeigu tarp mano ožkų bus nemargų bei netaškuotų, ar avių, kurios ne juodos, tebūna jos laikomos vogtomis“. 34 „Puiku, – atsakė Labanas, – tebūna, kaip sakai“.

35 [i12]Tą pačią dieną tad Labanas atskyrė ožius, kurie buvo dryžuoti bei taškuoti, ir visas ožkas, kurios buvo taškuotos bei margos – turinčios baltus lopus, ir visas juodas avis ir padavė į savo sūnų rankas. 36 Tada jis nustatė, kad tarp jo ir Jobūbo būtų trijų dienų kelionės atstumas; o Jokūbas tuo tarpu toliau ganė likusią Labano kaimenę.

37 Tuomet Jokūbas pasirinko šviežių tuopos, migdolo bei platano lazdų ir išdrožė ant jų baltus dryžius, nulupdamas žievę iki pat lazdų baltumo. 38 Ir nuluptas lazdas išdėliojo priešais kaimenes loviuose – vandens girdyklose, iš kurių kaimenės ateidavo atsigerti. Kadangi gyvuliai kergdavosi, kai ateidavo atsigerti, 39 [i13]tai ožkos ir kergėsi priešais lazdas, ir vedė dryžuotus, margus bei taškuotus jauniklius. 40 O avis Jokūbas atskyrė, kaimenės snukius nukreipė link dryžuotųjų ir visiškai juodų gyvulių Labano kaimenėje. Tokiu būdu jis auginosi sau kaimenes ir jų nemaišė su Labano kaimenėmis. 41 Be to, kai kergdavosi stipresnieji kaimenės gyvuliai, Jokūbas padėdavo lazdas į lovius prieš gyvulių akis, idant jas matydami kergtųsi, 42 bet silpnesniesiems gyvuliams jis ten lazdų nepadėdavo. Tokiu būdu silpnieji teko Labanui, o stiprieji Jokūbui. 43 Taigi žmogus turtėjo be galo ir įsigijo ne tik daug kaimenių, bet ir tarnų bei tarnaičių, kupranugarių ir asilų.

  
Išnašos:
1Pr 30,3: ... ant mano kelių: senovėje, Artimųjų Rytų pasaulyje, tėvas paimdavo naujagimį ant kelių pareikšti, kad kūdikis yra jo. Rachelė pasinaudoja šia apeiga kūdikiui įsūnyti ir pareikšti į jį savo teises.
2Pr 30,4: ... kaip žmoną: hebrajiškas žodis išša reiškia žmona, bet čia jis ženklina antrinio rango žmoną, neturinčią visų tikros žmonos teisių.
3Pr 30,6: Dan{as}: paaiškinamas veiksmažodžiu dananni, t. y. {Dievas} mane apgynė.
4Pr 30,8: Naftali{s}: paaiškintas fraze naptule ‘elohim niptalti, t.y... . ėjau grumtis lemtingose varžybose ...
5Pr 30,11: Gad{as}: paaiškintas žodžiu begad, pažodžiui sėkmėje, t. y. Kokia sėkmė!
6Pr 30,13: Ašer{as}: paaiškintas žodžiu beošri, pažodžiui mano geroje laimėje, t. y. Kokia aš laiminga! ir žodžiu iššeruni, t. y. jos vadins mane laiminga.
7Pr 30,14: ... mandragorai: augalas, kurio šaknys senovėje buvo laikomos vaistu nevaisingoms moterims. Hebrajiškasis žodis duda’im turi erotinių niuansų, nes skamba panašiai į daddaim (krūtys) ir dodim (lytiniai malonumai) .
8Pr 30,18: Issachar{as}: paaiškintas žodžiu sekari, t. y. mano atlyginimas ir 16-ojoje eilutėje žodžiu sekartika, pažodžiui tave pasamdžiau, t. y. užmokėjau už tave.
9Pr 30,20: Zebulun{as}: turi ryšių su akadų kalbos žodžiu zubullum, t. y. jaunojo dovana ir paaiškintas frazėmis: zebadani ... zebeb tob, – atnešė man rinktinę dovaną, ir jizbeleni, – jis atneš man dovanų.
10Pr 30,24: Juozap{as}: paaiškintas žodžiu josep – teprideda ir 23-ojoje eilutėje žodžiu asap – jis nuėmė.
11Pr 30,32: ... tamsios spalvos ėriukus ir margas bei taškuotas ožkas: Artimuosiuose Rytuose paprastai avys yra pilkšvos, o ožkos – tamsiai rusvos ir juodos. Taigi Jokūbas negalėjo tikėtis susilaukti daug avių bei ožkų.
12Pr 30,35: Pavesdamas neįprastai skirtingus galvijus savo sūnums, Labanas ne tik atėmė iš Jokūbo jo pradinę mažą algą, bet ir stengėsi užkirsti kelią tolesniam tamsios spalvos avių ir taškuotų bei keršų ožkų kergimui Jokūbui pavestoje kaimenėje.
13Pr 30,39-30,42: Jokūbo gudrybė rėmėsi senovės žmonių įsitikinimu, kad galima sąlygoti gyvulių prieauglį matomais akstinais kergimo metu. Mat buvo tikima, kad lazdos su baltais dryžiais, matomos kergimo metu, sąlygos juodas ožkas vesti jauniklius su baltais lopais, o pilkos avys, matydamos juodas ožkas kergimo metu, ves ėriukus su juodais lopais.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 30