|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 27 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 27 | Izaokas palaimina Jokūbą 1 [i1]Kai Izaokas buvo senas ir jo akys buvo taip aptemusios, kad nebegalėjo matyti, jis pasišaukė savo vyresnįjį sūnų ir jam tarė: „Mano sūnau!“ O šis atsiliepė: „Aš čia“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 27,1-27,45: Ką Jokūbas padarė, apgaudamas mirštantį tėvą ir pirmagimį brolį, pasmerkia ne tik pranašai – Ozėjas (žr. 12,4) ir Jeremijas (žr. 9,3), – bet netiesiogiai ir pats Jahvistas savo pasakojime. Skaitydamas pasakojimą, pajunti užuojautą Esavui, nes jis buvo motinos ir brolio intrigų auka. Be to, Jokūbas ir Rebeka turėjo patirti skaudžius savo intrigų padarinius: gelbėtis, bėgdamas pas gimines į Mesopotamiją, ir skirtis vienas nuo kito iki pat gyvos galvos. Jahvisto pasakojimas atkreipia dėmesį į Dievo kelių paslaptį išganymo istorijoje: Dievas, rūpindamasis žmogaus išganymu ir įgyvendindamas savo užmojį, pasinaudoja silpnais ir nuodėmingais vyrais ir moterimis. Dievas kreivą žmogaus kelią padaro tiesų. | | 2 | Pr 27,4: ... savo sielos palaiminimu: ypatinguoju palaiminimu. Žr. 19.25.31 eilutes. Pasak konteksto, šis palaiminimas buvo iškilmingas mirštančio tėvo palaiminimas. Buvo tikima, kad jis turi ypatingą poveikį. Be to, Izaokas perduoda savo, kaip Abraomo sūnaus iš Saros, palaiminimą savajam pirmagimiui sūnui. | | 3 | Pr 27,36: ... mane ... apgavo: hebrajiškame tekste yra žodžių žaismas: Jaaqob – Jokūbas ir vajjaqebeni – jis mane apgavo. Norint labiau sulietuvinti, galima būtų Jokūbo vardą versti žodžiu Sukčius, o jis mane apgavo – jis mane apsuko. Žaidžiama ir žodžiais pirmagimystė – bekora ir palaiminimas – beraka. | | 4 | Pr 27,46-28,9: Ši dalis, priklausanti Kunigiškojo autoriaus šaltiniui ir tiesiogiai susijusi su Pr 26,34-35, nurodo Jokūbo kelionės į Padan-Aramą skirtingą priežastį: išsaugoti išrinktosios tautos rasinį grynumą. Pasakojimas apie Esavo vedybas paaiškina rasinį edomiečių tautos mišinį. Edomiečių tautos kilmė siejama ir su izraeliečiams giminingomis gentimis, ir su ankstesniais Edomo gyventojais – hetitais ir huritais, arba hivitais, ir su išmaeliečiais – arabų gentimis. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 27 | |
|
|
|
|
