Izaokas keliauja į Gerarą

¹ Krašte kilo badas, – skirtingas nuo ankstesnio bado, kilusio Abraomo dienomis, – ir Izaokas išsikėlė į Gerarą pas filistinų karalių Abimelechą. ² VIEŠPATS buvo jam pasirodęs ir sakęs: „Neik į Egiptą. Įsikurk krašte, kurį aš tau nurodysiu. ³ Gyvenk tame krašte kaip ateivis. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave. Juk tau ir tavo palikuonims atiduosiu visus šiuos kraštus, idant įvykdyčiau priesaiką, duotą tavo tėvui Abraomui. ⁴ Aš padarysiu tavo palikuonis tokius gausius kaip dangaus žvaigždės, atiduosiu visus šiuos kraštus tavo palikuonims, idant visos tautos rastų per tavo palikuonis sau palaiminimą ⁵ dėl to, kad Abraomas pakluso mano balsui ir vykdė, ką buvau jam paliepęs: mano įsakymus, mano nuostatus ir mano įstatymus“.

^6 [i1]Izaokas todėl ir apsigyveno Geraroje. ⁷ Kai vietiniai vyrai ėmė teirautis apie jo žmoną, jis sakydavo: „Ji mano sesuo“. Mat jis baiminosi sakyti: „Mano žmona“ , – manydamas sau: „Šie vietiniai vyrai gali mane užmušti dėl Rebekos, nes ji tokia graži“. ⁸ Atsitiko, kad jam ten ilgesnį laiką pagyvenus, kartą karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė jį glamonėjantį savo žmoną Rebeką. ⁹ Abimelechas pasišaukė Izaoką ir sakė: „Tikrai ji tavo žmona! Dėl ko tat sakei: 'Ji mano sesuo'? Izaokas jam atsakė: „Dėl to, kad aš maniau, jog per ją galiu netekti gyvybės“. ¹⁰ O Abimelechas tarė: „Ką tu mums padarei! Kas nors iš žmonių galėjo su tavo žmona prigulti, ir tu mums kaltę būtumei užtraukęs!“ ¹¹ Todėl Abimelechas įspėjo visus žmones, tardamas: „Kas užgautų šį vyrą ar jo žmoną, tas bus nubaustas mirtimi“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>