Abraomo svečiai

¹ VIEŠPATS pasirodė jam prie Mamrės ąžuolų, sėdinčiam pačioje dienos kaitroje prie savo palapinės angos. ² Jis pakėlė akis ir pamatė netoli savęs stovinčius tris vyrus. Juos pamatęs, jis nubėgo nuo palapinės angos jų pasitikti ir, nusilenkdamas iki žemės, ³ tarė: „Mano viešpatie,^[i1] jei randu malonę tavo akyse, neaplenk savo tarno. ⁴ Tebūna atnešta truputį vandens, – nusiplaukite kojas ir pailsėkite po medžiu. ⁵ Atnešiu kąsnį duonos, kad galėtumėte atsigaivinti. Tada galėsite toliau eiti, nes juk užsukote pas savo tarną“. Jie atsakė: „Daryk, kaip sakai“. ⁶ Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir paliepė: „Greitai įmaišyk tris saikus gerų miltų, išminkyk ir iškepk plokštainių“. ⁷ Abraomas nubėgo prie kaimenės, paėmė veršį, jauną ir rinktinį, padavė jį tarnui, kuris greitai jį paruošė. ⁸ Tuomet, paėmęs varškės^[i2] bei pieno ir paruoštą veršieną, padėjo visa prieš juos, o pats tarnavo jiems valgant po medžiu.

⁹ „Kurgi tavo žmona Sara?“ – jie paklausė. Jis atsakė: „Va ten, palapinėje“. ¹⁰ Tuomet vienas jų^[i3] tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave šiuo laiku kitais metais, ir tavo žmona Sara turės sūnų“. Tuo tarpu Sara, stovėdama jam už nugaros prie palapinės angos, klausėsi. ¹¹ Abraomas ir Sara buvo senyvo amžiaus, pažengę metuose. Sara jau buvo liovusis sirgti mėnesinėmis. ¹² Sara tad juokėsi^[i4] sau, sakydama: „Tada, kai nuvytau, negi patirsiu malonumo – mano vyras toks senas?“ ¹³ VIEŠPATS tarė Abraomui: „Kodėl Sara juokiasi, sakydama: 'Nejau aš iš tikrųjų dar gimdysiu, būdama tokia sena?' ¹⁴ Argi yra Dievui negalimų dalykų? Aš sugrįšiu pas tave šiuo laiku kitais metais, ir Sara turės sūnų“. ¹⁵ O Sara gynėsi, sakydama: „Aš nesijuokiau“ , – nes ji buvo išsigandusi. Bet jis atsakė: „Tu tikrai juokeisi“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>