| Pr 15 | 1 Po šių įvykių VIEŠPATIES žodis atėjo regėjimo metu. Jis tarė: „Nebijok, Abramai, aš esu tavo skydas. Tavo atpildas bus labai didelis“. 2 Bet Abramas atsakė: „Viešpatie DIEVE, kas man iš tavo dovanų, nes aš lieku bevaikis ir mano namų įpėdinis yra damaskietis Eliezaras!“ 3 Abramas pridėjo: „Palikuonio man nedavei, todėl vergas, gimęs mano namuose, bus mano įpėdinis“. 4 Ir štai atėjo jam VIEŠPATIES žodis: „Tas nebus tavo paveldėtojas. Tavo paveldėtojas gims iš tavęs paties“. 5 Išvedęs jį laukan, tęsė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti“.Tada jis jam tarė: „Taip gausūs bus tavo palikuonys“. 6 Jis patikėjo VIEŠPAČIU, ir tai jam VIEŠPATS įskaitė teisumu.[i1] 7 Tuomet jis jam tarė: „Aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau tave iš kaldėjų Ūro, kad duočiau tau šį kraštą kaip paveldą“. 8 „Viešpatie DIEVE, – jis paklausė, – kaip aš žinosiu, kad jį paveldėsiu?“ 9 Jis atsakė: „Parūpink man treigę[i2] telyčią, treigę ožką, treigį aviną, purplelį ir jauną balandį“. 10 Jis visus juos parūpino, perkirto per vidurį ir suguldė puses vieną priešais kitą. O paukščių pusiau neperkirto. 11 Plėšrieji paukščiai leidosi ant skerdienos, bet Abramas juos nuvaikė. 12 Saulei leidžiantis, Abramą apėmė didelis miegas ir jį apgaubė didelė, baisi tamsa. 17 Saulei nusileidus ir tamsai įsiviešpatavus, rūkstantis žarijų indas[i4] ir liepsnojantis deglas perėjo tarp anų skerdienos pusių. 18 Tą dieną VIEŠPATS sudarė[i5] su Abramu sandorą, tardamas: „Tavo palikuonims duosiu šį kraštą nuo Egipto upės lig didžiosios upės – Eufrato upės, |
| 1 | Pr 15,6: Abraomo tikėjimas Dievo pažadais buvo jam įskaitytas kaip teisumo veiksmas. Teisumas yra Dievo rūpinimasis žmogaus išganymu, – Abraomas atsakė tikėjimu, priimdamas su pasitikėjimu Dievo teisumą savo gyvenime. Teisumo veiksmas – teisi žmogaus laikysena Dievo atžvilgiu. Dievas įskaitė tai Abraomui, t. y. davė jam teisę į pažadų įvykdymą. Apaštalas Paulius laiko Abraomo tikėjimą modeliu krikščionims (žr. Rom 4,1-25; Gal 3,6-9). |
