1 [i1]Abramo žmona Sarai nebuvo pagimdžiusi jam vaikų. Ji turėjo egiptietę tarnaitę, vardu Hagara. 2 Sarai kreipėsi į Abramą: „Štai VIEŠPATS sulaikė mane nuo gimdymo. Todėl įeik pas mano tarnaitę. Gal nors per ją aš turėsiu sūnų“. Abramas paklausė Sarai prašymo. 3 Taigi tada, kai Abramas buvo gyvenęs dešimt metų Kanaano krašte, Abramo žmona Sarai paėmė savo egiptietę tarnaitę Hagarą ir davė ją savo vyrui Abramui kaip žmoną. 4 Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pradėjo. Pamačiusi, kad tapo nėščia, ji ėmė žiūrėti į savo šeimininkę su panieka. 5 Tuomet Sarai tarė Abramui: „Man daroma skriauda yra tavo kaltė! Daviau savo tarnaitę tau į glėbį, o ji, pasijutusi nėščia, žiūri į mane su panieka. Tebūna VIEŠPATS tavo ir mano teisėjas!“ 6 Abramas atsakė Sarai: „Tavo tarnaitė tavo rankose. Daryk su ja, kaip tau tinka“. Sarai tat su ja taip šiurkščiai elgėsi, kad ji nuo jos pabėgo. 7 VIEŠPATIES angelas[i2] atrado ją prie vandens šaltinio dykumoje, – prie šaltinio pakeliui į Šurą, – 8 ir tarė: „Hagara, Sarai verge, iš kur ateini ir kur tu eini?“ Ji atsakė: „Bėgu nuo savo šeimininkės Sarai“. 9 VIEŠPATIES angelas jai tarė: „Grįžk pas savo šeimininkę ir paklusk jos šiurkščiai rankai, 10 nes, – kalbėjo toliau jai VIEŠPATIES angelas, – padarysiu tavo palikuonis taip gausius, kad jie per daugumą bus nesuskaitomi“. 11 VIEŠPATIES angelas tęsė, jai sakydamas: „Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų; pavadinsi jį Išmaeliu,[i3] nes VIEŠPATS išgirdo tavo sielvarto šauksmus. 12 Jis bus smarkus žmogus, su ranka prieš visus, ir visų rankos prieš jį. Pykdamasis su visa savo gimine gyvens“. 13 Ji su ja kalbėjusį VIEŠPATĮ pavadino: „Tu esi 'Matymo Dievas',[i4] nes, – sakė ji, – argi aš iš tikrųjų mačiau Dievą ir, jį pamačiusi, išlikau gyva?“ 14 Todėl šaltinis buvo pavadintas 'Šaltiniu Gyvojo, kuris mane mato'.[i5] Jis yra tarp Kadešo ir Beredo. 15 Hagara pagimdė Abramui sūnų. Abramas sūnų, kurį jam pagimdė Hagara, pavadino Išmaeliu. 16 Abramas buvo aštuoniasdešimt šešerių metų, kai Hagara jam pagimdė Išmaelį. | 
