| Pr 14 | Keturi karaliai 1 Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Chedorlaomero ir Gojimų karaliaus Tidalo dienomis 2 šie karaliai išėjo į karą su Sodomos karaliumi Bera, Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu, Zebojimų karaliumi Šemeberiu ir Belos {tai yra Zoaro} karaliumi. 3 Pastarieji susirinko Sidimų slėnyje – nūdien Druskos jūra.[i1] 4 Dvylika metų jie buvo vergavę Chedorlaomerui, bet tryliktaisiais metais jie sukilo. 5 [i2]Keturioliktaisiais metais Chedorlaomeras ir jam artimi karaliai atžygiavo ir numalšino refajimus Ašterot-Karnajimuose, zuzimus Hame, emimus Šave-Kirjatajimuose 6 ir huritus Seiro kalnuose iki pat El-Parano dykumos pakraščio. 7 Grįždami jie atėjo į En-Mišpatą {tai yra Kadešą} ir numalšino visą amalekitų kraštą bei amoriečius, gyvenančius Hazazon-Tamare. 8 Tuomet Sodomos karalius, Gomoros karalius, Admos karalius, Zebojimų karalius ir Belos {tai yra Zoaro} karalius išžygiavo ir stojo į mūšį Sidimų slėnyje 9 su Elamo karaliumi Chedorlaomeru, Gojimų karaliumi Tidalu, Šinaro karaliumi Amrafeliu ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis. 10 O Sidimų slėnis buvo pilnas bitumo duobių. Sodomos ir Gomoros karaliai, bėgdami {iš mūšio}, įkrito į jas, o likusieji pabėgo į kalnus. 11 {Priešai} pagrobė visus Sodomos ir Gomoros turtus bei visas jų maisto atsargas ir pasitraukė, 12 pagrobdami ir Sodomoje gyvenusį Abramo brolio sūnų Lotą su jo turtais. 13 Bėglys atnešė žinią Abramui hebrajui,[i3] gyvenusiam prie amoriečio Mamrės, Eškolo ir Anero brolio, ąžuolų. Jie buvo Abramo sąjungininkai. 14 Abramas, išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo pagrobtas į nelaisvę, sutelkė tris šimtus aštuoniolika vyrų, – savo išlaikytinių, gimusių jo šeimynoje, – ir vijosi iki pat Dano. 15 Naktį, paskirstęs prieš juos savo vyrus, jis ir jo tarnai grobikus užpuolė, nugalėjo ir nusivijo iki Hobos, šiaurėje nuo Damasko. 16 Jis atėmė visus turtus, atėmė taip pat ir savo brolio sūnų Lotą ir jo turtus, moteris ir kitus asmenis. Melchizedekas palaimina Abraomą 17 Kai Abramas sugrįžo nugalėjęs Chedorlaomerą ir su juo buvusius karalius, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės {tai yra Karaliaus} slėnį. 18 O Salemo[i4] karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno, – jis buvo Dievo Aukščiausiojo kunigas. 19 Jis palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Dievas Aukščiausiasis,[i5] dangaus ir žemės Kūrėjas! 20 Tebūna pašlovintas Dievas Aukščiausiasis, kuris tau į rankas atidavė tavo priešus!“ Abramas[i6] jam davė nuo visko dešimtinę. 21 Tuomet Sodomos karalius tarė Abramui: „Duok man asmenis, o turtus pasiimk sau“. 22 Abramas Sodomos karaliui atsakė: „Aš prisiekiau VIEŠPAČIUI, Dievui Aukščiausiajam,[i7] dangaus ir žemės Kūrėjui, 23 kad neimsiu nei siūlo galo, nei autuvo dirželio, nei ko nors, kas tau priklauso, idant nesakytumei: 'Aš padariau Abramą turtingą'. 24 Tebūna man tiktai tas, ką suvalgė su manimi ėjusieji vyrai, ir su manimi ėjusiųjų vyrų – Anero, Eškolo ir Mamrės – dalis. Tebūna leista jiems pasiimti savo dalį“. |
