BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 14

 Pradžios knyga
  
Pr 14

Keturi karaliai

1 Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Chedorlaomero ir Gojimų karaliaus Tidalo dienomis 2 šie karaliai išėjo į karą su Sodomos karaliumi Bera, Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu, Zebojimų karaliumi Šemeberiu ir Belos {tai yra Zoaro} karaliumi. 3 Pastarieji susirinko Sidimų slėnyje – nūdien Druskos jūra.[i1] 4 Dvylika metų jie buvo vergavę Chedorlaomerui, bet tryliktaisiais metais jie sukilo. 5 [i2]Keturioliktaisiais metais Chedorlaomeras ir jam artimi karaliai atžygiavo ir numalšino refajimus Ašterot-Karnajimuose, zuzimus Hame, emimus Šave-Kirjatajimuose 6 ir huritus Seiro kalnuose iki pat El-Parano dykumos pakraščio. 7 Grįždami jie atėjo į En-Mišpatą {tai yra Kadešą} ir numalšino visą amalekitų kraštą bei amoriečius, gyvenančius Hazazon-Tamare. 8 Tuomet Sodomos karalius, Gomoros karalius, Admos karalius, Zebojimų karalius ir Belos {tai yra Zoaro} karalius išžygiavo ir stojo į mūšį Sidimų slėnyje 9 su Elamo karaliumi Chedorlaomeru, Gojimų karaliumi Tidalu, Šinaro karaliumi Amrafeliu ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis. 10 O Sidimų slėnis buvo pilnas bitumo duobių. Sodomos ir Gomoros karaliai, bėgdami {iš mūšio}, įkrito į jas, o likusieji pabėgo į kalnus. 11 {Priešai} pagrobė visus Sodomos ir Gomoros turtus bei visas jų maisto atsargas ir pasitraukė, 12 pagrobdami ir Sodomoje gyvenusį Abramo brolio sūnų Lotą su jo turtais.

13 Bėglys atnešė žinią Abramui hebrajui,[i3] gyvenusiam prie amoriečio Mamrės, Eškolo ir Anero brolio, ąžuolų. Jie buvo Abramo sąjungininkai. 14 Abramas, išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo pagrobtas į nelaisvę, sutelkė tris šimtus aštuoniolika vyrų, – savo išlaikytinių, gimusių jo šeimynoje, – ir vijosi iki pat Dano. 15 Naktį, paskirstęs prieš juos savo vyrus, jis ir jo tarnai grobikus užpuolė, nugalėjo ir nusivijo iki Hobos, šiaurėje nuo Damasko. 16 Jis atėmė visus turtus, atėmė taip pat ir savo brolio sūnų Lotą ir jo turtus, moteris ir kitus asmenis.

Melchizedekas palaimina Abraomą

17 Kai Abramas sugrįžo nugalėjęs Chedorlaomerą ir su juo buvusius karalius, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės {tai yra Karaliaus} slėnį. 18 O Salemo[i4] karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno, – jis buvo Dievo Aukščiausiojo kunigas.

19 Jis palaimino Abramą, tardamas:

„Tepalaimina Abramą

Dievas Aukščiausiasis,[i5] dangaus ir žemės Kūrėjas!

20 Tebūna pašlovintas Dievas Aukščiausiasis,

kuris tau į rankas atidavė tavo priešus!“

Abramas[i6] jam davė nuo visko dešimtinę. 21 Tuomet Sodomos karalius tarė Abramui: „Duok man asmenis, o turtus pasiimk sau“. 22 Abramas Sodomos karaliui atsakė: „Aš prisiekiau VIEŠPAČIUI, Dievui Aukščiausiajam,[i7] dangaus ir žemės Kūrėjui, 23 kad neimsiu nei siūlo galo, nei autuvo dirželio, nei ko nors, kas tau priklauso, idant nesakytumei: 'Aš padariau Abramą turtingą'. 24 Tebūna man tiktai tas, ką suvalgė su manimi ėjusieji vyrai, ir su manimi ėjusiųjų vyrų – Anero, Eškolo ir Mamrės – dalis. Tebūna leista jiems pasiimti savo dalį“.

  
Išnašos:
1Pr 14,3: Druskos jūra: Mirties jūra, nūdien vadinama Negyvąja jūra.
2Pr 14,5-14,6: Penki karaliai žygiavo iš šiaurės į pietus per žemes rytuose nuo Jordano upės.
3Pr 14,13: Abramui hebrajui: Senajame Testamente iki pat paskutinių prieškristinių amžių žodis hebrajus yra tik kitataučių lūpose, o izraeliečiai jį vartoja tik kalbėdami su svetimtaučiais. Atrodo, kad žodis hebrajus buvo pravardė ir turėjo nemalonų atėjūno atspalvį. Turbūt šis pasakojimas apie Abramą hebrajų buvo paimtas ne iš izraeliečių šaltinių. Abraomas, karingas Palestinos šeichas, pasirodo kaip tikrai istoriškas pasaulinės istorijos asmuo.
4Pr 14,18: Salemas: įprasta Salemą tapatinti su Jeruzale (žr. Ps 76,3), tačiau hebrajiškasis tekstas to nepatvirtina. Vietoj melek Šalem – Salemo karalius – originale galėjo būti melek šelomo – karalius jo sąjungininkas (t.y. Sodomos karaliaus). Žyd 7,2 tekste Salemo karalius yra paaiškinamas kaip Taikos karalius. Melchizedekas: vardas – Mano karalius {yra} teisumas.
5Pr 14,19: Dievas Aukščiausiasis: El Eljon.
6Pr 14,20: Abramas jam davė... : pažodžiui jis jam davė. Abraomas yra sakinio veiksnys, nes dešimtinės buvo kunigams skirta dešimtoji dalis. Žr. Žyd 7,4-10.
7Pr 14,22: Abraomas vartoja kanaaniečių dievo El-Eljon vardą – Dievas, tas Aukščiausiasis – kaip priedėlį prie tikrojo Dievo – Jahvės.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 14