¹ Karaliaus širdis yra vandens srovė VIEŠPATIES rankoje;

jis nukreipia ją, kur tik nori.

² Ką žmogus daro, yra teisinga jo paties akyse,

o VIEŠPATS pasveria širdį.

³ Vykdomas teisumas ir teisingumas

VIEŠPAČIUI labiau patinka negu auka.

⁴ Išpuikusios akys ir išdidi širdis –

nedorėlių lempa – yra nuodėmė.

⁵ Darbščiojo užmojai tikrai rodo perteklių,

bet kas per daug skuba – turi nuostolį.

⁶ Turtai, įsigyti apgaulingu liežuviu,

yra praeinantis rūkas ir mirties spąstai.

¹⁰ Nedoro žmogaus širdis trokšta daryti pikta,

kaimynas jo akyse malonės neranda.

¹¹ Kai pašaipūnas nubaudžiamas, neišmanėlis pasimoko;

kai protingas žmogus pamokomas, jis įgyja įžvalgos.

¹² {Dievas} – Teisusis – stebi nedorėlio namus, –

nubloškia nedorėlius į pražūtį.

¹³ Kas užsikemša ausis vargšo šauksmui,

tas pats šauksis ir nebus išgirstas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>