1 Vynas yra užgaulus, svaigusis gėrimas mušeika, kas girtas nuo jų svirduliuoja, nėra išmintingas. 2 Karaliaus sukeltas klaikas yra kaip liūto riaumojimas; kas jį supykdo, savo gyvastį stato į pavojų. 3 Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus. 4 Sėjos metu tinginys nearia; pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda. 5 Žmogaus širdies užmojai yra gilūs vandenys, o protingas žmogus gali jų semtis. 6 Daugelis laiko save geros valios žmonėmis, bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti? 7 Teisus žmogus dorai elgiasi, – laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą! 8 Kai karalius atsisėda į teismo sostą, jis gali išsijoti visa pikta savo akimis. 9 [i1]Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį. Esu švarus, be nuodėmės“? 10 Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais, abejais bjaurisi VIEŠPATS. 11 Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras. 12 Ir ausį girdinčią, ir akį reginčią – Abi jas VIEŠPATS padarė. 13 Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi; laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti. 14 [i2]„Niekam verta, niekam verta“, – sako pirkdamas, o nueidamas didžiuojasi. 15 Yra aukso ir brangakmenių gausybė, bet išmintingos lūpos – brangiausias papuošalas. 16 [i3]Paimk drabužį žmogaus, žiravusio už atėjūną; pasilaikyk užstatą, duotą kaip laidą už svetimšalius! 17 Duona, gauta per apgaulę, yra saldi, bet vėliau burna taps pilna žvyro. 18 Užmojai subręsta pasitarimais,. kariauk protingai apsvarstydamas. 19 Kas nuolat išduoda paslaptis, yra liežuvautojas; užtat nebendrauk su tuščiu plepiu. 20 [i4]Kas keikia savo tėvą ir motiną, jo lempa užges visiškoje tamsoje. 21 Nuosavybė, greitai įsigyta pradžioje, galų gale nebus palaiminta. 22 Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“ Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės. 23 Skirtingais svarsčiais VIEŠPATS bjaurisi, nesąžiningos svarstyklės yra negeros. 24 [i5]VIEŠPATS lemia žmogaus žingsnius; kaip tad gali žmogus suvokti savo kelią? 25 [i6]Spąstai žmogui neapgalvotai sakyti: „Pašventinta!“ ir paskui imti gailėtis padarius tokį įžadą. 26 Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius ir kulia juos kuliamuoju ratu. 27 Žmogaus gyvybės alsavimas yra VIEŠPATIES lempa, apreiškianti visas jo būties gelmes. 28 Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių, o jo sostas yra teisumo palaikomas. 29 Jaunuoliais didžiuojamasi už jų jėgas, o senieji gerbiami už jų žilą galvą. 30 Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta, smūgiai, siekiantys žmogaus gelmes. | 
