¹ Geriau vargšas, kuris dorai gyvena,

negu kvailas, kuris suktai kalba.

² Be žinojimo net uolumas nėra geras dalykas,

nes žmogus, kuris skuba, suklumpa.

³ Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį,

tačiau jo širdis niršta ant VIEŠPATIES.

⁴ Turtai sutelkia daug bičiulių,

o beturtis lieka be draugo.

⁵ Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,

o kas sumeluoja, neišsigelbės.

⁶ Daugelis pataikauja kilmingam žmogui,

o duodančiam dovaną kiekvienas yra draugas.

⁷ Visi vargšo artimieji jį niekina,

o dar labiau jo vengia draugai.

Kai jų šaukiasi, jų nėra.

⁸ Kas įgyja išminties, tampa sau geriausiu draugu;

kas brangina supratimą, tam seksis.

⁹ Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,

o kas liudija melagingai, pražus.

¹⁰ Nedera, kad kvailys gyventų prabangiai,

o dar labiau, kad vergas valdytų didžiūnus.

¹¹ Sumanus žmogus yra lėtas pykti,

atleisti įžeidimą jam garbė.

¹² Karaliaus pyktis yra kaip liūto

riaumojimas, o jo malonė tarsi rasa ant žolės.

¹³ Kvailas vaikas yra neviltis tėvui,

o niurnanti žmona – nuolat lašantis vanduo.

¹⁴ Namai ir turtas yra iš tėvų paveldas,

o sumani žmona ateina iš VIEŠPATIES.

¹⁵ Tingumas panardina žmogų giliai į miegą;

apsileidėlis turi kentėti alkį.

¹⁶ Kas gerbia savo gyvastį, laikosi įsakymo;

nesirūpinti savo elgesiu yra mirtina klaida.

^17 [i1]Kas yra dosnus vargšui, skolina VIEŠPAČIUI, –

VIEŠPATS atmokės jam už jo gerą darbą.

¹⁸ Savo vaiką griežtai pamokyk, nes tai neša viltį,

bet netrokšk jo mirties.

¹⁹ Smurtingo būdo žmogus užsitraukia bausmę;

jeigu bandytum jį gelbėti, dalyką pablogintum.

²⁰ Klausyk patarimo ir priimk pamokymą,

kad ilgainiui taptum išmintingas.

²¹ Žmogaus širdis pilna visokių norų,

bet išsipildys tik VIEŠPATIES užmojis.

²² Žmogiška trokšti naudos,

bet geriau būti vargšu, negu melagiu.

²³ Pagarbi VIEŠPATIES baimė veda į gyvenimą,

žmogus valgo ir ilsisi, nebijodamas pikta.

²⁴ Tinginys kiša ranką į dubenį;

bet jos net prie savo burnos jis nepakels.

²⁵ Apmuši pašaipūną, neišmanėlis gaus pamoką;

pamokysi protingą žmogų, jis įgis žinojimo.

²⁶ Kas blogai elgiasi su savo tėvu ar išvaro motiną,

yra gėdingas vaikas ir negarbė.

²⁷ Mano vaike, jeigu nebeklausysi pamokymo,

greitai nuklysi ir nuo to, ką jau esi išmokęs.

²⁸ Niekšiškas liudytojas tyčiojasi iš teisingumo,

o nedorėlių burna ryja nedorybę.

²⁹ Lazda yra parengta pašaipūnams

ir rykštės kvailių nugarai.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>