Nuoširdus atsivertimas

² Grįžk, Izraeli, pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,

nes tu sukniubai per savo kaltę.

³ Pasiimkite su savimi žodžius

ir sugrįžkite pas VIEŠPATĮ.

Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera,

ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių.

⁴ Asirija mūsų neišgelbės,

ant žirgų mes nebesėsime, savo rankų darbams

daugiau nebesakysime: 'Mūsų Dievas'.

Tu parodai našlaičiui gailestingumo“.

⁵ Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi,

nes mano įniršis nuo jų nusigręžė.

⁶ Izraeliui būsiu lyg rasa, – jis žydės kaip lelija,

įleis šaknis kaip Libano {kedrų}.

⁷ Skleisis jo atžalos,

jo grožybė bus kaip alyvmedžio,

o kvapnumas kaip Libano.

⁸ Vėl jie gyvens mano paunksnėje, vėl augins javus;

žydės jie kaip vynmedis,

kvepės kaip Libano vynas.

⁹ Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais?

Tai aš, kuris išklauso ir rūpinasi tavimi.

Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas, –

tavo ištikimybė ateina iš manęs.

Baigiamasis žodis

¹⁰ Kas yra išmintingas, tesvarsto šiuos dalykus,

kas yra protingas, juos težino.

Tiesūs VIEŠPATIES keliai, jais teisieji eina,

o nusidėjėliai juose suklumpa.^[i1]

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>