1 Samarija turės išpirkti savo kaltę, nes ji maištavo prieš savo Dievą. Jie kris nuo kalavijo, jų mažyliai bus sutraiškyti ir jų nėščios moterys perskrostos. Nuoširdus atsivertimas 2 Grįžk, Izraeli, pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes tu sukniubai per savo kaltę. 3 Pasiimkite su savimi žodžius ir sugrįžkite pas VIEŠPATĮ. Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera, ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių. 4 Asirija mūsų neišgelbės, ant žirgų mes nebesėsime, savo rankų darbams daugiau nebesakysime: 'Mūsų Dievas'. Tu parodai našlaičiui gailestingumo“. 5 Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi, nes mano įniršis nuo jų nusigręžė. 6 Izraeliui būsiu lyg rasa, – jis žydės kaip lelija, įleis šaknis kaip Libano {kedrų}. 7 Skleisis jo atžalos, jo grožybė bus kaip alyvmedžio, o kvapnumas kaip Libano. 8 Vėl jie gyvens mano paunksnėje, vėl augins javus; žydės jie kaip vynmedis, kvepės kaip Libano vynas. 9 Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais? Tai aš, kuris išklauso ir rūpinasi tavimi. Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas, – tavo ištikimybė ateina iš manęs. Baigiamasis žodis 10 Kas yra išmintingas, tesvarsto šiuos dalykus, kas yra protingas, juos težino. Tiesūs VIEŠPATIES keliai, jais teisieji eina, o nusidėjėliai juose suklumpa.[i1] | 
