| Neh 3 | Kaip buvo atstatytos sienos 1 [i1]Vyriausiasis kunigas Eljašibas ir jo broliai kunigai ėmėsi darbo ir atstatė Avių vartus. Pataisę juos, įstatė jų duris ir toliau taisė iki Šimto bokšto ir Hananelio bokšto. 2 Šalia jo dirbo Jericho vyrai, o šalia jų darbavosi Imrio sūnus Zakuras. 3 Hasenaos sūnūs atstatė Žuvų vartus. Pataisę sijas, įstatė jų duris, spynas ir kaiščius. 4 Šalia jų Hakozo sūnaus Urijo sūnus Meremotas dirbo taisymo darbus. Šalia jo Mešezabelio sūnaus Berechijo sūnus Mešulamas darbavosi. Šalia jo Baabos sūnus Zadokas dirbo. 5 Šalia jo Tekoos vyrai taisė sienas, nors jų didžiūnai ir nerėmė savo valdytojų veiklos. 6 Paseaho sūnus Jojada ir Besodejo sūnus Mešulamas pataisė Senuosius vartus. Įtvirtinę jų sijas, įstatė duris, spynas ir kaiščius. 7 Šalia jų Malatijas Gibeonietis ir Jadonas Meronatietis darė taisymus su vyrais iš Gibeono ir Mizpos, kurie buvo pavaldūs Anapus Upės srities valdytojui. 8 Šalia jų Harkajo sūnus Uzielis, iš auksakalių gildijos, taisė sienas. Šalia jo Hananijas, iš kvepalų ruošėjų gildijos, darbavosi. Jie atstatė Jeruzalę iki pat Plačiosios sienos. 9 Šalia jų dirbo taisymo darbus Huro sūnus Rafajas, pusės Jeruzalės apylinkės valdytojas. 10 Šalia jo taisė sienas priešais savo namus Harumafo sūnus Jedajas, o šalia jo darbavosi Hašabnejo sūnus Hatušas. 11 Harimo sūnus Malchijas ir Pahat-Moabo sūnus Hašubas pataisė kitą dalį iki pat Krosnies bokšto. 12 Šalia jo dirbo taisymo darbus Halohešo sūnus Šalumas, pusės Jeruzalės apylinkės valdytojas, – jis pats su dukterimis. 13 Slėnio vartus pataisė Hanūnas ir Zanoaho gyventojai. Atstatė juos, įdėdami duris, spynas ir kaiščius. Jie atstatė tūkstantį sienos uolekčių iki pat Mėšlų vartų. 14 Rechabo sūnus Malchijas, Bet-haCheremo apylinkės valdytojas, atstatė Mėšlų vartus. Atstatė juos, įdėdamas duris, spynas ir kaiščius. 15 Kol-Hozės sūnus Šalumas, Mizpos apylinkės valdytojas, pataisė Šaltinio vartus. Jis atstatė juos, apdengė, įdėjo duris, spynas ir kaiščius. Jis atstatė ir Šelaho tvenkinio sieną prie Karaliaus sodo iki pat laiptų, kurie leidžiasi iš Dovydo miesto.[i2] 16 Už jo Azbuko sūnus Nehemijas, pusės Bet-Zūro apylinkės valdytojas, atliko taisymo darbus nuo vietos priešais Dovydo kapus iki dirbtinio tvenkinio ir iki pat Galiūnų namų.[i3] 17 Už jo darbavosi levitai: Banio sūnus Rehumas; šalia jo Hašbabijas, pusės Keilos apylinkės valdytojas, dirbo taisymo darbus už savo apylinkę. 18 Už jo jų giminės dirbo: Henadado sūnus Binujis, pusės Keilos apylinkės valdytojas; 19 šalia jo Ješuos sūnus Ezeris, Mizpos valdytojas, pataisė kitą dalį prie Kampo priešais šlaitą į arsenalą. 20 Už jo Zabajo sūnus Baruchas pataisė kitą dalį nuo Kampo iki vyriausiojo kunigo Eljašibo namų durų. 21 Už jo Hakozo sūnaus Urijo sūnus Meremotas pataisė kitą dalį nuo Eljašibo namų durų iki Eljašibo namų galo. 22 Už jo kunigai, apylinkės vyrai dirbo taisymo darbus. 23 Už jų Benjaminas ir Hašubas darbavosi priešais savo namus. Už jų Ananijo sūnaus Maasėjo sūnus Azarijas taisė ties savo namais. 24 Už jo Henadado sūnus Binujis atstatė kitą dalį nuo Azarijo namų iki Kampo – iki kertės. 25 Uzajo sūnus Palalis pataisė priešais Kampą ir bokštą, kuris kyšo iš aukštutinių karaliaus rūmų prie sargybos kiemo. Už jo Perošo sūnus Pedajas 26 ir Šventyklos vergai, gyvenantys ant Ofelio, pataisė iki vietos priešais Vandens vartus rytų šone ir kyšantį bokštą. 27 Už jo Tekoos vyrai pataisė kitą dalį priešais didįjį kyšantį bokštą iki pat Ofelio sienos. 28 Aukščiau Arklių vartų kunigai taisė sienas, kiekvienas prieš savo namus. 29 Už jų Imero sūnus Zadokas darbavosi priešais savo namus. Už jo Šekanijo sūnus Šemajas, Rytinių vartų prižiūrėtojas, taisė. 30 Už jo Šelemijo sūnus Hananijas ir šeštasis Zalafo sūnus Hanūnas pataisė kitą dalį. Už jų Berechijo sūnus Mešulamas pataisė priešais savo būstą. 31 Už jo Malchijas, iš auksakalių gildijos, pataisė iki pat Šventyklos vergų bei pirklių namų priešais Apžiūros vartus ir iki pat kertės aukštutinio kambario. 32 O tarp kertės aukštutinio kambario iki Avių vartų taisė auksakaliai ir pirkliai. Kaimynai priešinasi 33 Kai Sanbalatas išgirdo, kad mes atstatome sieną, jis užsidegė pykčiu. Būdamas labai įniršęs, jis tyčiojosi iš žydų. 34 Savo bendrams ir Samarijos kareiviams jis kalbėjo: „Ką daro tie nuskurdėliai žydai? Argi jie galės per vieną dieną atstatyti, atnašauti aukas ir užbaigti darbus? Nejau jie gali prikelti iš dulkių krūvos tuos akmenis? Juk tie akmenys perdegę!“ 35 Tobijas Amonietis, stovintis šalia jo, pridūrė: „Taip, bet ką jie stato! Juk net lapė, užšokusi ant jų akmenų sienos, ją nugriaus!“ 36 Klausykis, mūsų Dieve, kaip mus išjuokia! Atgręžk jų pajuoką jiems ant galvos! Tebūna jie paimti kaip grobis į nelaisvės kraštą! Nedangstyk jų kaltės, teneišdyla jų nuodėmė tavo akivaizdoje, nes jie įžeidė statytojus. 37 Tuo tarpu mes toliau atstatinėjome sieną, kol visa siena buvo sujungta visur aplinkui pusės savo aukščio. Žmonės į darbą įdėjo širdį. |
