BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 06 28 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 9

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 9

Jauno epileptiko išgydymas

14 Sugrįžę pas kitus mokinius, jie pamatė apie juos susirinkusią minią ir besiginčijančius su jais Rašto aiškintojus. 15 Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo jo pasveikinti. 16 Jis paklausė: „Ko ginčijatės su jais?“ 17 Vienas iš minios jam atsakė: „Mokytojau, aš atvedžiau pas tave sūnų, kuris yra nebylės dvasios apsėstas. 18 Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nevaliojo“. 19 Tada Jėzus tarė: „O netikinti gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!“ 20 Jie atvedė. Vos pamačiusi Jėzų, dvasia ėmė tąsyti berniuką, šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs pradėjo blaškytis. 21 Jėzus paklausė tėvą: „Ar nuo seniai jam taip darosi?“ Šis atsakė: „Nuo pat kūdikystės. 22 Dvasia jį dažnai į ugnį įstumdavo ir į vandenį, norėdama pražudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ 23 Jėzus jam atsakė: „'Jei ką gali'?! Tikinčiam viskas galima!“ 24 Vaiko tėvas sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ 25 Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“ 26 Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O berniukas liko tarsi lavonas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“. 27 Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir jis atsistojo.

28 Kai Jėzus grįžo namo, mokiniai, pasilikę su juo vieni, klausė: „Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?“ 29 O jis atsakė: „Ta veislė neišvaroma niekuo kitu, tik malda“.

  
Išnašos:
1Mk 9,2: Atsimainymo metu mokiniai pamatė Kristaus dievystės spindėjimą.
2Mk 9,9: Evangelistas pabrėžia, kad Jėzaus atsimainymą galima suprasti tik žinant apie prisikėlimą.
3Mk 9,10: Apaštalus stebina ne prisikėlimo idėja, bet būdas, kuriuo Jėzus apie šitai kalba. Prisikėlimo buvo laukiama laikų pabaigoje, o Jėzus kalba apie jį kaip netrukus įvyksiantį.
4Mk 9,13: Eliju čia Kristus vadina savo pirmtaką – Joną Krikštytoją. Padarė su juo, ką norėjo – nužudė jį.
5Mk 9,31: Išganytojas pakartotinai primena būsimą savo kančią, nes mokiniai vis dar tikisi politinės Jėzaus pergalės ir Izraelio karalystės atkūrimo (plg. Apd 1,6).
6Mk 9,40: Taikingąjį įprastą posakį kas ne prieš, tas už čia ir Lk 9,50 Jėzus vartoja ramioje situacijoje, o jo prieštarą – poleminėje situacijoje, kai visai atmetama jo pasiuntinybė (Mt 12,30 ir Lk 11,23).
7Mk 9,45: Tik kai kuriuose rankraščiuose pridedama: kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta (tai pakartojimas iš 9,48).
8Mk 9,47: Tik kai kuriuose rankraščiuose pridedama: kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta (tai pakartojimas iš 9,48).
9Mk 9,49-9,50: Turėkite druskos – turėkite aukos dvasią (aukos būdavo pabarstomos druska).
  
Paralelinės vietos:
Mk 9,1-8: Mt 17,1-8;Lk 9,28-36;
Mk 9,9-13: Mt 17,9-13;
Mk 9,14-29: Mt 17,14-20;Lk 9,37-42;
Mk 9,30-32: Mt 17,22-23;Lk 9,43-45;
Mk 9,33-37: Mt 18,1-5;Lk 9,46-48;
Mk 9,38-41: Lk 9,49-50;Mt 10,42;
Mk 9,42-50: Mt 18,6-9;Lk 17,1-2;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 9