BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 10

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 10

Skyrybų klausimas

1 Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Ir vėl žmonių būriai skuba pas jį, o jis vėl moko, kaip buvo pratęs. 2 Tada atėjo fariziejų, kurie, spęsdami jam pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną. 3 Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ 4 Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“. 5 Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. 6 O nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. 7 Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, 8 ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. 9 Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ 10 Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. 11 Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. 12 Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.

Jėzus ir vaikai

13 Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. 14 Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. 15 Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją“. 16 Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

Turtingas jaunuolis

17 Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

18 Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 19 Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“. 20 Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. 21 Jėzus meiliai pažvelgė[i1] į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. 22 Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

Turtas ir išganymas

23 [i2]Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ 24 Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę![i3] 25 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“. 26 Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“ 27 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.

Atsižadėjimo vaisiai

28 Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“. 29 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus 30 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.

31 Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutinių – pirmi“.

Trečioji pranašystė apie kančią ir prisikėlimą

32 Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus vis ėjo priekyje taip, kad mokiniai stebėjosi, o einantys iš paskos nerimavo. Vėl susišaukęs Dvylika, ėmė jiems sakyti, kas jo laukia: 33 „Štai keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie pasmerks jį mirti ir atiduos pagonims, 34 o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels“.

Jėzus ir aukštos vietos

35 Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. 36 Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ 37 [i4]Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ 38 Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ 39 Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. 40 Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems paskirta“.[i5] 41 Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono.

Tarnavimo didybė

42 Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. 43 Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, 44 ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. 45 Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.

Jericho neregys

46 Taip jie ateina į Jerichą. O iškeliaujant jam su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklas elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. 47 Išgirdęs, jog čia Jėzus Nazarėnas, jis pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ 48 Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ 49 Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Drąsos! Kelkis, jis tave šaukia“. 50 Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. 51 Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni,[i6] kad praregėčiau!“ 52 Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.

  
Išnašos:
1Mk 10,21-10,27: Koks įdėmus, reikšmingas turėjo būti Jėzaus žvilgsnis, kad po daugelio metų Petras jį atsiminė ir savo katechezėje įamžino.
2Mk 10,23-10,28: Morkus ypač ryškiai perdavė Jėzaus mintis, kurios smerkia prisirišimą prie turto. Įvairūs bandymai sušvelninti turto smerkimą svetimi Kristaus dvasiai.
3Mk 10,24: Sen. Testamente turtas ir pasisekimas buvo laikomi Dievo palaimos ženklais, todė1 mokiniai nustebinti priešingo teigimo. – Kai kurie rankraščiai papildo: Kaip sunku patekti į Dievo karalystę tiems, kurių viltis – turtai.
4Mk 10,37-10,40: Jokūbas ir Jonas prašo garbingiausių vietų būsimoje Mesijo karalystėje. Jėzus tepažada jiems kančių taurę, kraujo krikštą.
5Mk 10,40: Paskirta – paskirta Tėvo (plg. Mt 20,23).
6Mk 10,51: Rabuni – aramėjiškai mano Mokytojau; plg. Jn 20,16.
  
Paralelinės vietos:
Mk 10,1-12: Mt 19,1-9; 5,23;Lk 16,18;
Mk 10,13-16: Mt 19,13-15;Lk 18,15-17; 9,47;
Mk 10,17-22: Mt 19,16-22;Lk 18,18-23;
Mk 10,23-27: Mt 19,23-26;Lk 18,24-27;
Mk 10,28-31: Mt 19,27-30;Lk 18,28-30;
Mk 10,32-34: Mt 20,17-19;Lk 18,31-33;
Mk 10,35-41: Mt 20,20-23;
Mk 10,42-45: Mt 20,24-28;Lk 22,24-27;
Mk 10,46-52: Mt 20,29-34;Lk 18,35-43;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 10