|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Morkų | Skyrius: |  | 9 |  |
| | Evangelija pagal Morkų | | | | | Mk 9 | 2 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje.[i1] 3 Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. 4 Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie du kalbėjosi su Jėzumi. 5 Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti.pastatykime tris palapines: vieną tau, antrą Mozei, trečią Elijui“. 6 Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. 7 Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ 8 Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. Pirmtako Elijo klausimas 9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.[i2] 10 Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“.[i3] | | | | | Išnašos: | | 1 | Mk 9,2: Atsimainymo metu mokiniai pamatė Kristaus dievystės spindėjimą. | | 2 | Mk 9,9: Evangelistas pabrėžia, kad Jėzaus atsimainymą galima suprasti tik žinant apie prisikėlimą. | | 3 | Mk 9,10: Apaštalus stebina ne prisikėlimo idėja, bet būdas, kuriuo Jėzus apie šitai kalba. Prisikėlimo buvo laukiama laikų pabaigoje, o Jėzus kalba apie jį kaip netrukus įvyksiantį. | | 4 | Mk 9,13: Eliju čia Kristus vadina savo pirmtaką – Joną Krikštytoją. Padarė su juo, ką norėjo – nužudė jį. | | 5 | Mk 9,31: Išganytojas pakartotinai primena būsimą savo kančią, nes mokiniai vis dar tikisi politinės Jėzaus pergalės ir Izraelio karalystės atkūrimo (plg. Apd 1,6). | | 6 | Mk 9,40: Taikingąjį įprastą posakį kas ne prieš, tas už čia ir Lk 9,50 Jėzus vartoja ramioje situacijoje, o jo prieštarą – poleminėje situacijoje, kai visai atmetama jo pasiuntinybė (Mt 12,30 ir Lk 11,23). | | 7 | Mk 9,45: Tik kai kuriuose rankraščiuose pridedama: kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta (tai pakartojimas iš 9,48). | | 8 | Mk 9,47: Tik kai kuriuose rankraščiuose pridedama: kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta (tai pakartojimas iš 9,48). | | 9 | Mk 9,49-9,50: Turėkite druskos – turėkite aukos dvasią (aukos būdavo pabarstomos druska). | | | | | Paralelinės vietos: | | Mk 9,1-8: Mt 17,1-8;Lk 9,28-36; | | Mk 9,9-13: Mt 17,9-13; | | Mk 9,14-29: Mt 17,14-20;Lk 9,37-42; | | Mk 9,30-32: Mt 17,22-23;Lk 9,43-45; | | Mk 9,33-37: Mt 18,1-5;Lk 9,46-48; | | Mk 9,38-41: Lk 9,49-50;Mt 10,42; | | Mk 9,42-50: Mt 18,6-9;Lk 17,1-2; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Morkų | Skyrius: | | 9 | |
|
|
|
|
