BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 21 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 9

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 9

Jėzaus atsimainymas

1 Jis dar jiems kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę ateinančią su galybe“.

2 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje.[i1] 3 Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. 4 Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie du kalbėjosi su Jėzumi. 5 Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti.pastatykime tris palapines: vieną tau, antrą Mozei, trečią Elijui“. 6 Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. 7 Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ 8 Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.

Pirmtako Elijo klausimas

9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.[i2] 10 Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“.[i3] 11 Jie klausė Jėzų: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“ 12 Jis atsakė: „Tikrai, Elijas ateis pirmiau ir viską atitaisys. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas? 13 Todėl aš jums sakau: Elijas buvo atėjęs, ir jie padarė su juo, ką norėjo, – taip kaip apie jį parašyta“.[i4]

Jauno epileptiko išgydymas

14 Sugrįžę pas kitus mokinius, jie pamatė apie juos susirinkusią minią ir besiginčijančius su jais Rašto aiškintojus. 15 Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo jo pasveikinti. 16 Jis paklausė: „Ko ginčijatės su jais?“ 17 Vienas iš minios jam atsakė: „Mokytojau, aš atvedžiau pas tave sūnų, kuris yra nebylės dvasios apsėstas. 18 Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nevaliojo“. 19 Tada Jėzus tarė: „O netikinti gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!“ 20 Jie atvedė. Vos pamačiusi Jėzų, dvasia ėmė tąsyti berniuką, šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs pradėjo blaškytis. 21 Jėzus paklausė tėvą: „Ar nuo seniai jam taip darosi?“ Šis atsakė: „Nuo pat kūdikystės. 22 Dvasia jį dažnai į ugnį įstumdavo ir į vandenį, norėdama pražudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ 23 Jėzus jam atsakė: „'Jei ką gali'?! Tikinčiam viskas galima!“ 24 Vaiko tėvas sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ 25 Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“ 26 Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O berniukas liko tarsi lavonas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“. 27 Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir jis atsistojo.

28 Kai Jėzus grįžo namo, mokiniai, pasilikę su juo vieni, klausė: „Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?“ 29 O jis atsakė: „Ta veislė neišvaroma niekuo kitu, tik malda“.

Antroji pranašystė apie kančią ir prisikėlimą

30 Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. 31 Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“.[i5] 32 Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.

Kas didesnis?

33 Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ 34 Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. 35 Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ 36 Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: 37 „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.

Dėl Jėzaus vardo

38 Jonas jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. 39 Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. 40 Kas ne prieš mus, tas už mus![i6] 41 Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“.

Ryžtinga kova su nuodėme

42 „Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą. 43 Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“. 45 (44)[i7] Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau tau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. 47 (46)[i8] O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, 48 kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta. 49 [i9]Nes kiekvienas bus pasūdytas ugnimi. 50 Druska – geras daiktas, bet jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi? Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs“.

  
Išnašos:
1Mk 9,2: Atsimainymo metu mokiniai pamatė Kristaus dievystės spindėjimą.
2Mk 9,9: Evangelistas pabrėžia, kad Jėzaus atsimainymą galima suprasti tik žinant apie prisikėlimą.
3Mk 9,10: Apaštalus stebina ne prisikėlimo idėja, bet būdas, kuriuo Jėzus apie šitai kalba. Prisikėlimo buvo laukiama laikų pabaigoje, o Jėzus kalba apie jį kaip netrukus įvyksiantį.
4Mk 9,13: Eliju čia Kristus vadina savo pirmtaką – Joną Krikštytoją. Padarė su juo, ką norėjo – nužudė jį.
5Mk 9,31: Išganytojas pakartotinai primena būsimą savo kančią, nes mokiniai vis dar tikisi politinės Jėzaus pergalės ir Izraelio karalystės atkūrimo (plg. Apd 1,6).
6Mk 9,40: Taikingąjį įprastą posakį kas ne prieš, tas už čia ir Lk 9,50 Jėzus vartoja ramioje situacijoje, o jo prieštarą – poleminėje situacijoje, kai visai atmetama jo pasiuntinybė (Mt 12,30 ir Lk 11,23).
7Mk 9,45: Tik kai kuriuose rankraščiuose pridedama: kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta (tai pakartojimas iš 9,48).
8Mk 9,47: Tik kai kuriuose rankraščiuose pridedama: kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta (tai pakartojimas iš 9,48).
9Mk 9,49-9,50: Turėkite druskos – turėkite aukos dvasią (aukos būdavo pabarstomos druska).
  
Paralelinės vietos:
Mk 9,1-8: Mt 17,1-8;Lk 9,28-36;
Mk 9,9-13: Mt 17,9-13;
Mk 9,14-29: Mt 17,14-20;Lk 9,37-42;
Mk 9,30-32: Mt 17,22-23;Lk 9,43-45;
Mk 9,33-37: Mt 18,1-5;Lk 9,46-48;
Mk 9,38-41: Lk 9,49-50;Mt 10,42;
Mk 9,42-50: Mt 18,6-9;Lk 17,1-2;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 9