BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 7

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 7

Ginčas dėl papročių

1 Pas Jėzų susirenka fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. 2 Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. 3 [i1]Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. 4 Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. – 5 Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio[i2] ir valgo suterštomis rankomis?“ 6 Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta:

Ši tauta šlovina mane lūpomis,

bet jos širdis toli nuo manęs.

7 Veltui jie mane garbina,

mokydami žmonių išgalvotų priesakų.

8 Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių“. 9 Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savo papročius! 10 Antai Mozė yra pasakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta. 11 O štai jūs sakote: 'Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Tebūnie Korban (tai yra: auka Dievui) , kuo turėčiau tave sušelpti', 12 – tuomet jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, 13 niekais paversdami Dievo žodį dėl savojo papročio, kurį esate perėmę. Ir daug panašių dalykų jūs darote“.

Kas švaru, kas nešvaru

14 Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: 15 nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“. (16)[i3]

17 Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. 18 Jis sako: „Nejaugi ir jūs esate be nuovokos? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, 19 nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius.) 20 Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. 21 Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, 22 svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. 23 Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.

KELIONĖS UŽ GALILĖJOS RIBŲ

Svetimšalės išgydymas

24 Išvykęs iš ten, Jėzus nukeliavo į Tyro sritis. Užėjęs į vienus namus, jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet jam nepavyko to nuslėpti. 25 Išgirdo apie jį moteris, kurios duktė buvo apsėsta netyrosios dvasios, atėjo ir puolė jam po kojų. 26 Moteris buvo graikė, kilimo sirofenikietė. Ji maldavo išvaryti iš jos dukrelės demoną.[i4] 27 Jėzus tarė jai: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. 28 Tačiau moteris atsakė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius“. 29 Tuomet jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo, – demonas jau išėjęs iš tavo dukters“. 30 Parėjusi namo, ji rado savo mergaitę gulinčią patale ir demoną atstojusį.

Nebylio išgydymas

31 Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.[i5] 32 Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką.[i6] 33 Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, 34 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“ 35 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. 36 Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. 37 Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.

  
Išnašos:
1Mk 7,3-7,4: Evangelistas aiškina žydų papročius. Tai rodo, kad savo evangeliją jis rašo tikintiesiems iš pagonių. Vadinasi, ši evangelija rašyta ne Palestinoje.
2Mk 7,5: Prosenių paprotys – įvairūs priesakai ir komentarai, kuriuos žydų mokytojai – rabinai prijungė prie Mozės Įstatymo ir reikalvao jų laikytis, tarsi jie būtų dieviškos kilmės. Ilgainiui tokie papročiai labai išsiplėtė, dažnai nustelbdami Įstatymo esmę. Labai išsiplėtė ir žydų kazuistika – įmantrus įstatymų interpretavimas, kuris mokė gudriai apeiti jų nuostatus. Suterštos – nebūtinai purvinos, o ką nors draudžiama palietusios.
3Mk 7,15: Tik kai kuriuose rankraščiuose: Kas turi ausis, teklauso!
4Mk 7,26: NT graikais vadina visus pagonis.
5Mk 7,31: Į … arba per Dekapolio krašto vidurį.
6Mk 7,32: Atveda … ir prašo … – Morkus mėgsta naujus epizodus pradėti esamuoju laiku. Atrodo, tiesiog nukelia skaitytojus į tos scenos veikėjų tarpą.
  
Paralelinės vietos:
Mk 7,1-13: Mt 15,1-9;Lk 11,38;
Mk 7,14-23: Mt 15,10-20;
Mk 7,24-30: Mt 15,21-28;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 7