BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 6

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 6

Saviškių atstumtas

1 Išvykęs iš ten, Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. 2 Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? 3 Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo.[i1] 4 O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“. 5 Ir jis ten negalėjo[i2] padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. 6 Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.

Apaštalų išsiuntimas

7 Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. 8 Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – 9 tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių. 10 Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. 11 Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“. 12 Jie iškeliavo, ragino atsiversti, 13 išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.

Erodas apie Jėzų

14 Tuo tarpu karalius Erodas[i3] išgirdo apie Jėzų, nes garsas apie jį plačiai sklido ir žmonės kalbėjo: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“. 15 Kiti tvirtino: „Jis – Elijas!“ Dar kiti sakė: „Jis pranašas, kaip ir kiti pranašai“. 16 Tai išgirdęs, Erodas nutarė: „Jonas, kuriam nukirsdinau galvą, – tai jis prisikėlė!“

Kaip buvo nužudytas Jonas Krikštytojas

17 Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. 18 Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“. 19 Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, 20 nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi.[i4]

21 Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. 22 Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“. 23 Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ 24 Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“ 25 Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.

26 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. 27 Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą 28 ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. 29 Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.

Pirmasis duonos padauginimas

30 Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. 31 O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.[i5] 32 Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. 33 Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius.

34 Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų. 35 Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vietovė tuščia, ir jau vėlyvas metas. 36 Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti“. 37 Bet Jėzus tarė: „Tai jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai tada klausia: „Gal mums eiti nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“ 38 Jis sako: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite“. Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“. 39 Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. 40 Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių. 41 Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. 42 Ir visi privalgė iki soties. 43 Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos kąsnelių ir žuvies likučių. 44 O duonos valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.

Jėzus eina vandeniu

45 Tada Jėzus prispyrė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol jis atleisiąs žmones. 46 Juos atleidęs, jis užkopė į kalną melstis. 47 Kai sutemo, valtis buvo ežero viduryje, o Jėzus pats vienas ant kranto. 48 Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą[i6]jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį. 49 Šie, pamatę jį einantį ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, ir ėmė šaukti. 50 Mat visi jį regėjo ir išsigando. Bet jis tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš.[i7] Nebijokite!“ 51 Tada jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas nurimo.

Mokiniai dar labiau stebėjosi, 52 nes visiškai nebuvo supratę duonos stebuklo ir jų širdis tebebuvo nenuovoki.

Pagydymai Genezareto krašte

53 Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezaretą ir čia lipo į krantą. 54 Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jėzų, 55 paskelbė visai apylinkei ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo jį esant. 56 Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar vienkiemius, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir kas tik jį paliesdavo, išgydavo.

  
Išnašos:
1Mk 6,3: Žr. Mt 13,55 ir paaiškinimą. Čia minimų Jozės, arba Juozapo, ir Jokūbo motina buvo kita Marija, Jėzaus motinos Marijos sesuo ar pusseserė (žr. Mt 27,56). Tad aišku, kad ir kiti Jėzaus broliai ir seserys yra tik jo artimesni ar tolimesni pusbroliai – pusseserės.
2Mk 6,5: Negalėjo ... Galėjo, nes išgydė kelis ligonius, tačiau stebuklui Jėzus reikalaudavo tikėjimo, o jo čia trūko.
3Mk 6,14: Erodas Antipas oficialiai vadinosi tetrarchas (Lk 9,7).
4Mk 6,20: Kai kuriuose rankraščiuose: Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ko klausinėdavo ir mielai jo klausydavosi arba Paklausęs Jono, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.
5Mk 6,31-6,39: Kad apaštalams nelikdavo laiko nė pavalgyti, kad veja pavasariškai žaliavo (vasarą Palestinoje žolė išdega nuo saulės), tegalėjo įsidėmėti tiesioginis pasakojamųjų įvykių dalyvis, būtent šv. Petras, iš kurio žodžių šv. Morkus surašė evangeliją.
6Mk 6,48: Ketvirtoji nakties sargyba – nuo 3 iki 6 val. ryto.
7Mk 6,50: Tai aš – pažodžiui Aš esu! Tatai apsireiškiančio Dievo žodžiai (Iš 3,14; Iz 41,4); Jėzus juos pavartoja ir Jn 8,24. 28. 58, reikalaudamas tikėjimo savo asmeniu ir pasiuntinybe.
  
Paralelinės vietos:
Mk 6,1-6: Mt 13,53-58;Lk 4,16-30;
Mk 6,14-16: Mt 14,1-2;Lk 9,7-9;
Mk 6,17-29: Mt 14,3-12;Lk 3,19-20;
Mk 6,30-44: Mt 14,13-21;Lk 9,10-17;Jn 6,1-13;Mk 8,1-10;
Mk 6,45-52: Mt 14,22-33;Jn 6,16-21;
Mk 6,53-56: Mt 14,34-36;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 6