1 Klausykitės, ką VIEŠPATS sako: – Pakilk, paskelbk savo bylą kalnų akivaizdoje, tegirdi kalvos tavo balsą! 2 Klausykitės jūs, kalnai, apie VIEŠPATIES bylą ir jūs, patvarieji žemės pamatai, nes VIEŠPATS kelia bylą savo tautai, skelbia ieškinį Izraeliui. 3 „Mano tauta, ką aš tau padariau? Kuo gi tave nuvarginau? Atsakyk man! 4 Juk išvedžiau tave iš Egipto žemės, išpirkau tave iš vergijos namų ir tave vesti pasiunčiau Mozę, Aaroną ir Mirjamą. 6 [i2]„Kuo nešinas ateisiu į VIEŠPATIES Artumą ir nusilenksiu aukštybių Dievui? Ar ateisiu su deginamosiomis aukomis, su mituliais veršiais? 7 Argi VIEŠPATS bus patenkintas tūkstančiais avinų, plūstančia srove aliejaus? Ar atiduosiu savo pirmagimį[i3] už savo nusikaltimą, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?“ 8 Marusis, jis tau pasakė, kas yra gera ir ko iš tavęs VIEŠPATS reikalauja: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu. | 
