1 [i1]O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį; jo kilmė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus. 2 {Todėl jis paliks juos lig laiko, kai įsčiose nešiojanti kūdikį[i2] bus pagimdžiusi; tuomet jo giminių likučiai sugrįš pas Izraelio vaikus.} 3 Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę VIEŠPATIES jėga, VIEŠPATIES, savo Dievo, galingu vardu. Jie gyvens saugiai, nes dabar jo didybė pasieks žemės pakraščius. 4 [i3]Jis pats bus taika! Jei Asirija užims mūsų kraštą ir ims mindžioti mūsų žemę, išrikiuosime prieš ją septynis ganytojus, aštuonis karališkus vadus. 5 Jie valdys Asirijos kraštą kalaviju, Nimrodo[i4] šalį nuogu kardu. Išvaduos mus nuo asirų, jei jie užims mūsų kraštą ir mindžios mūsų šalies ribas. 6 Jokūbo likutis tuomet bus tarp daugelio tautų kaip VIEŠPATIES siunčiama rasa ir tarsi žolę palaistantis lietus, nelaukiantis nieko iš žmogaus ir nededantis vilčių į mariuosius. 7 Tarp tautų Jokūbo likutis – tarp daugelio tautų – bus kaip liūtas tarp miško žvėrių ir tarsi jaunas liūtas avių kaimenėse. Kur tik jis pereis, mindžios ir draskys, – nebus, kas išgelbėtų. 8 Tavo ranka pergalingai įveiks priešus, – bus nugalėti visi tavo priešininkai! 9 [i5]Tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – atimsiu iš tavęs tavo žirgus ir sunaikinsiu tavo karo vežimus; 10 nuniokosiu tavo krašto miestus ir sugriausiu visas tavo tvirtoves; 11 atimsiu iš tavo rankų apžavus, ir nebeturėsi daugiau žiniuonių; 12 [i6]atimsiu iš tavęs tavo stabus ir šventuosius akmenis, – nebesilenksi daugiau savo rankų darbams; 13 išrausiu iš tavęs tavo šventuosius stulpus ir sunaikinsiu tavo miestus. 14 Įpykęs atkeršysiu tautoms, kurios nepakluso. | 
