1 Deja žadantiems daryti nedorus darbus ir sumanantiems pikta savo guoliuose! Rytui prašvitus, jau jie tai vykdo, nes jėga jų rankose. 2 [i1]Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia, užsimano namų ir atima; išguja savininką iš jo namų ir žmones iš jų paveldo. 3 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS: „Tikėk manimi, siųsiu nelaimę šiai giminei, – iš jos negalėsite ištraukti savo kaklų. Eidami galvos išdidžiai nekelkite, nes tai bus blogas metas“. 4 Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina, aimanuojama karti rauda ir bus sakoma: „Esame visiškai nuniokoti! VIEŠPATS perduoda kitiems mano tautos paveldą, – jis atima jį iš manęs! Užgrobikams mūsų laukus išdalija“. 5 Todėl nebus tau kas mestų burtu[i2]virvę VIEŠPATIES bendrijoje. | 
