1 VIEŠPATIES žodis, atėjęs Michėjui iš Morešeto, pranašavusiam apie Samariją ir Jeruzalę Judo karalių Jotamo, Ahazo ir Hezekijo dienomis. 2 Klausykitės, visos tautos, išgirskite, visi gyvenantieji žemėje! Tebūna Viešpats DIEVAS liudytojas prieš jus, Viešpats iš savo šventosios buveinės![i1] 3 Štai! Viešpats palieka savo buveinę, – nužengs ir eis žemės aukštumomis. 4 Po juo kalnai sutirps ir nutekės žemyn į slėnius kaip vaškas arti ugnies, kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito. 5 Visa tai už Jokūbo nusikaltimą ir už Izraelio namų nuodėmes. Koks gi Jokūbo nusikaltimas? Argi ne Samarija? Kokia gi Judo aukštumų vieta? Argi ne Jeruzalė? 6 Todėl paversiu Samariją griuvėsiais tuščiame lauke, vieta vynuogynams veisti. Sumesiu į slėnį jos akmenis, atidengsiu jos pamatus. 7 Bus sudaužyti visi jos drožiniai, sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo[i2] atlygis ir sunaikinti visi jos stabai. Juk kaip kekšės atlygį ji juos sutelkė, todėl kekšės atlygiu jie vėl taps. 8 Dėl to raudosiu ir vaitosiu; vaikščiosiu basas ir nuogas, raudosiu liūdnai kaip šakalai, liūdėsiu kaip stručiai. 9 Jos žaizda neišgydoma, nes apėmė Judą, pasiekė net mano tautos vartus, pačią Jeruzalę. 10 [i3]Gate to neskelbkite, nuo ašarų susilaikykite, Bet-Leafroje dulkėse raitykitės. 11 Eikite sau, Šafiro gyventojai, nuogi ir susigėdę; neišeina Zaanano gyventojai; Bet-Ezelis vaitoja, atims jums savo paramą. 12 Nors Maroto gyventojai tikėjosi palaimos, tačiau atėjo iš VIEŠPATIES nelaimė prie Jeruzalės vartų. 13 Kinkykite žirgus į kovos vežimus, Lachišo gyventojai! Lachišai, buvai nuodėmės pradžia Ziono dukrai, nes Izraelio nusikaltimai turi pradžią tavyje! 14 Todėl duosi atsisveikinimo dovanas Morešet-Gatui; Achzibo namai bus apgaulė Izraelio karaliams. 15 Vėl atvesiu jums užkariautoją, Marešos gyventojai; Izraelio šlovė ateis į Adulamą. 16 Nusiskusk galvą,[i4] rauk plaukus dėl savo išpaikintų vaikų, pasidaryk plika kaip erelis, nes jie išėjo iš tavęs į tremtį. | 
